Tai bus krematoriumų temos pratesimas per kitą sudėtingą reiškinį kuris pas mus dar neatėjo. Kai kam bus sunku tai priimti.

Žodžiu, nebūtų šis klausimas tapęs aktualiu jei ne šių metų gana šviežias ir kontraversiškas Wisconsin valstijos Senato bill Nr. 228. Bet pradėkime dar nuo toliau, nuo 2010 m. JAV laidojimo namų asociacija nutarė išplėsti kremacijos definiciją įtraukiant į paslaugų sąrašą “alkaline hydrolysis”. Iš esmės šis bio cheminis metodas numatytas kaip užkeičiantis tradicinę kremaciją (palaikų deginimą) su keliomis išimtimis:

1. implantus, širdies stimuliatorius kurie negali būti deginami, prieš procesą pašalinti nėra reikalinga. Nebent tai nurodo įstatymai.

2. procesui pasibaigus kaulus reikia nusausinti

Kas yra ta šarminė hidrolizė?

Tai yra mirusio žmogaus palaikų tirpinimas šarminėje vonioje. Tokiame procese naudojamas vanduo 95%, natrio šarmas NaOH arba Kalio šarmas KOH 5%, temperatūra maždaug 200-300 laipsnių pagal celsijų ir slėgis. Pats principas yra senai naudojamas pramonėje gaminti muilą arba valyti nuotekų sistemas, taip pat labai panašiu metodu yra atsikratoma nuo kritusių galvojų kūnų. Proceso pabaigoje iš minkštųjų audinių lieka suskystinta suspensija kuri susideda iš amino rugščių, peptidų, cukrų, druskų ir kaulai kurie sumalami ir atiduodami velionio artimiesiems urnose. Tuo tarpu skysta suspensija yra išpilama į kanalizaciją. Galutiniame produkte nelieka jokių audinių ir DNR fragmentų, todėl puikiai tinka utilizuoti infekcinių ligų, tame tarpe neutralizuoti dabartinės madingos ligos pažeistus organizmus.

Grįžkime prie Wiskonsino valstijos, kuri nori tapti dvidešimtąja kuri įteisina tokį laidojimo būdą. Tame tarpe reikia paminėti, kad toks dalykas yra priimtinas ir praktikuojamas kai kuriose Kanados provincijose, kai kur Meksikoje, Australijoje ir Olandijoje. Wiskonsine kilo trukdžiai sklandžiai įteisinti technologinę inovacija, nes tam pasipriešino katalikų religinė bendruomenė. Vyskupai išstojo su argumentu, kad žmogus yra Dievo kurinys ir jo visos kūno dalys turi būti vienodai pagerbtos po mirties. Jie išreiškė susirūpinimą, kad dalis žmogaus kūno yra išplaunama į kanalizaciją ir tai yra nepagarba. Tuo tarpu laidojimo biznio atstovai oponuoja, kad toks vandeninis kremacijos poreikis ateina iš klientų ir jie turi suteikti pasirinkimo laisvę.

Australai, kaip toliau pažengę globalistų ateities vizionieriai sugalvojo “sustainable funeral” terminą, nes skystas atliekas naudoja kaip bio dumblo trašą medžiams. Negana to, šis bio dumblas gali būti naudojamas maistui auginti su “Non-GMO Project Verified” žyme. Kaip teigia šio projekto atstovas, tokiame bio dumble gali būti panaudotų moterų higienos priemonių (pvz., tamponų), ištirpintų žmonių, turėjusiu kovi_do spyglio baltymo, lengvosios pramonės atliekų iš ligoninių ir odontologijos kabinetų, kontraceptinių tablečių ir kitų medžiagų, kurios išplaunamos į miesto kanalizacijos sistemas.Įdomus tas momentas dėl madingiausios ligos spyglio baltymo ir kanalizacijos. Juk pamenate, kaip buvo daromi tyrimai nuotekose ieškant užkrato ir kaip buvo atsiradę iniciatyvos skiep_iti gyvūnus. Tai irgi gali turėti ryšį su hidrokremacijos poreikiu, bet šį kartą nebesiplėsiu.

Vandeninės kremacijos šalininkai teigia, kad procesas yra žymiai ekologiškesnis, nes sunaudoja net 90% mažiau energijos nei deginimas, neišskiria CO2 emisijos ir grąžina 20% daugiau miltų masės giminaičiams. JAV kremacija tapo pagrindiniu laidojimu nuo 2015 m. kai buvo pripažinta labiau priimtina nei naudojant karstus. Pagal JAV laidojimo biurų asociacijos prognozes iki 2040 m. kremacijos apimtys augs ir sudarys 78% nuo visų laidojimų. Tai aiškinama iš dalies tuo, kad sunyks religijos konfesijos ir bendrai ateizmas bus daugumos nuostata. Žiūrint į Katalikų bažnyčios pižiūrį, tai jis keitėsi jau nuo 1963 m. kai popiežius oficialiai jau neprieštaravo kremacijai. Tačiau iki šios dienos Bažnyčia primygtinai reikalauja žmonių pelenus saugoti kapinėse įrengtuose kolumbariumuose ir nelaikyti namie. Su skysta kremacija akivaizdu, kad šiuo klausimu konsensusas yra neįmanomas iš viso.

Baigiant ir rašant conclusion noriu priminti seną gerą The Matrix filmą. Ten skaitmeninis intelektas augino biomašinas, o nereikalingų kūnų atliekos buvo naudojamos maistui, taip sudarydamas optimalų uždarą ciklą. Tai yra racionalus požiūris kurį naudoja visos negyvos skaitmeninės sistemos. Etinis ir moraliniai poreikiai yra svetima ir vertinama kaip trukdantys progresui. Šiandien, kai kalbame apie didžiąją skaitmenizaciją ir inkliuzyvinį Švabo kapitalizmą, tai visokie tarpiniai pišpasiai yra bendro skaitmeninio ID prototipai, kurie pagal sumanymą turės atsirasti pas mus visu iki vieno. Turime būti apjungti prie tam tikros “matricos” su visomis pagalbinėmis sistemomis ir bilijonais megabitų per sekunde meta duomenų srautais būsime analizuojami kvantinėje sistemoje. Skaitmeninis leviafanas, kitaip dirbtinis intelektas žinodamas visus reikiamus mūsų parametrus darys racionalius sprendimus, tokius kaip ir kur mums būti, ką ir kiek valgyti, kiek judėti, kaip jaustis, kiek ilgai gyventi, kaip numirti ir finale kaip būti utilizuotais vardan bendro gėrio ir ekologijos. Visa tai parašyta Švabo knygose ir užtvirtinta valstybių roadmapuose, tik visai ne teatralizuotai ir be specialiųjų efektų kaip Matricos kino filme. Nes realybė visada daug niūresnė nei filmas, na ir realybėje nebūna holivudinių happy end’ų. Bet ko toje realybėje apstu ir kas visada nutinka mums kol esame gyvi žmonės su plakančiomis širdimis tai yra meilė, atjauta, žmogiškumas, giminės pratesimas, vaikai, šeima ir žinokite Dievas. Net jei netiki dėde su barzda ant debesies krašto, turėjai jau suprasti, kad gimęs gavai dovaną – prigimtinę teisę pasirinkti. Pasirinkti kur būti ir kaip nugyventi savo gyvenimą. Jei skaitmeninė matrica sudaryta iš 1 arba 0, tai tikrame gyvenime mes renkamės tarp analoginio pasirinkimo atspalvių, nes nėra grynos spalvos pigmento, o juoda yra ne spalva iš viso jeigu ką.

Foto: po hidrokremacijos likę kaulai