Vienas žmogus man pasakė, kad informaciniame kare šaudau iš sunkiojo kulkosvaidžio. Tai šį kartą šausiu iš granatsvaidžio, kad maža nebūtų. O iš ties tai bus istorijos pamoka su kelionėmis laiku į ateitį (labai ilgas tekstas)

Apie mokslinę eugenika XX a. pačioje pradžioje eugeninės teorijos pradėjo įsitvirtinimą mokslo bendruomenėse. Daug kas galvoja, kad eugenika ir naciai yra tarsi medžio kotas su lapija, bet deja yra ne taip. Šios, tuo metu laikomos mokslinėmis teorijos pasidėjo pagrindus žymiai akščiau nei atsirado nacizmas. Miuncheno universiteto absolventas, ginekologas Wilhelm Schallmayer (1857 – 1919), medikas ir politikos bei ekonomikos žurnalistas Alfred Ploetz (1860 – 1940), botanikas ir genetikas, apsigynęs disertaciją Freiburgo universitete Erwin Baur (1875 – 1933), medicinos profesorius antropologas Eugen Fischer (1874 – 1967), medikas Fritz Lenz (1887 – 1976) – šie to meto mokslo žmonės iš esmės padėjo pagrindą. Štai Schallmayer savo veikale siūlė atimti galimybę daugintis “degeneratams”, epileptikams ir nusikaltėliams, o sterilizacijos išlaidas kaip bausmę už nekokybiškus palikuonis turi padengti šių asmenų artimieji. Normalizuota sterilizacija, tai ne kas kita kaip prievartinė invazija į žmogaus kūną be jo sutikimo. Toliau gretinsiu su dabar skladančiomis idėjomis dėl prievartinės madingos procedūros. Šiame pavyzdyje paimkime sterilizacijos išlaidas, kaip ekonominį represinį svertą ir peršokime šimtą metų į ateitį, į 2021 metus. Teisinį išsilavinimą turintis blogeris Jonas Udris, kurio rašinius spausdina Delfi, nesenai pasisakė: “…nesusimarmalavusiems taikyti ne tai, kad baudas, bet pinigų disponavimo apribojimą – say, po 50 eurų už kiekvieną nemarmaluotą dieną… ant visų žmogaus sąskaitų dėti areštą – vieni niekai..”.

Judame toliau, nes bus dar įdomiau. Vienas žymesnių ir iki šių dienų reikšmingų laikomas psichiatrijos-psichologijos srityje Carl Jung (1875 – 1961) buvo pacientų su psichine negalia naikinimo idėjos šalininkas. Čia tas Jung be kurio pavyzdžių ir citatų neapsieina šiuolaikinė korporatyvinė HR mokymų medžiaga. Dar vienas žymus mokslo šviesulys ir apologetas Emil Kraepelin (1856 – 1926), kurio idėjos padėjo pagrindus kai kurioms šiuolaikinėms psichiatrijos teorijoms buvo aršus “rasinės higienos” šalininkas. Na ir kas? O tas, kad žmonių rūšiavimas ir prievarta dėl rasinio, psichinio, medicininio požymio XX a. radžioje buso visiškai normalus ir net labai moksliškas dalykas. Tuo metu “tikėti mokslu” buvo toks pat svarus argumentas kaip ir šiandien, kai girdime Usonius, Striogas, Čaplinskus, Žvirblienes ir kitokius … “devyniolikos marmalų” teorijos apologetus. Tiesa, va įvedu sąlyginį terminą, nes jis mano galva tam tikroje skalėje visai gerai lygintinas su socialiniu darvinizmu, nes manau mokslo ir politikos santykis kontekste yra panašus.

Reikia padaryti remark’ą dėl Hitlerio. Dauguma sako, va parašė Mein Kampf ir ten sugalvojo viską. Ne, jis tą savo knygą parašė tada kai perskaitė 1920 m. laidimo veikalą “Leidimas sunaikinti gyvybę, kuri neverta gyventi” (mano vertimas gali būti netikslus). Ši knyga pakreipė istoriją ir milijonams kainavo gyvybę, o ją parašė jau minėtas E. Kraepelin su žymiu psichiatru ir rašytoju Alfred Hoche (1865 – 1943) bendradarbiaujant su profesoriumi Karl Binding (1841 – 1920). Ten Hitleris rado įkvėpimą, jis buvo sužavėtas. Veikale A.Hoche teigia kad kai kurie žmonės yra tiesiog balastas, kuris sukuria nemalonumus kitiems, ir kas labai svarbu stabdo ekonomiką. O dabar persikelkime laiko mašina šimtmečiu į ateitį, kur žurnalistas bei komunikacijų specialistas Liudas Dapkus teigia – “Tai – balastas (nesusimarmalavę) … Tiesa, ta dalis išbarstoma pakeliui, kad netrukdytų kelionei” Kaip matome net žodis “balastas” yra tas pats, nes tur būt aiškesnio ir konkretesnio sugalvoti neįmanoma. O politikas ir buvęs ministras Valentinas Mazuronis priduria “marmaluotis atsisakantys žmonės turi būti laikomi pavojingais visai visuomenei bei jos sveikatai…”. Toliau išskirčiau epizodą kaip K.Binding siūlo Valstybei sukurti specialias komisijas žmonių, kurie neverti gyventi, užmigdymui ir čia prisimenu neseną LRT vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės pasisakymą “džiaugiuosi, kad Vakarų, taip pat ir Lietuvos, vyriausybės griežtina toną… Laukiu tų griežtesnių priemonių ir kviečiu tarti kvailybei – NE…”. Kokios tos griežtesnės priemonės tik galima numanyti.

Sekantis svarbus momentas, toli gražu ne visi rasinės higienos mokslininkai buvo vokiečiai. Pranzūzijos amerikos mokslo žvaigždė, Nobelio premijos lauretas Alexis Carrel (1873 – 1944) savo knygoje rašo, kad psichiškai nesveikus nusikaltėlius būtina humaniškai naikinti eutanazijos būdu, leidžiant dujas. Britanijos neurologas ir aukštas pareigas Cornell University ėjęs Robert Foster Kennedy (1884 – 1952) savo straipsnyje buvo tiesus – “nepilnavertiški vaikai” ir “gamtos klaidos” vyresni nei 5 metų turi būti numarinami. Šizofrenijos koncepcijos kūrėjas, šveicarų mokslininkas Eugen Bleuler (1857 – 1939) pasisakė už masinę nesveikų žmonių sterilizaciją. Persikelkime laiko mašina į 2021. Ne mokslininkas, bet įtakotojas Andrius Užkalnis socialinėje erdvėje rėkia “…runkeliams reikia metodikos. Galvijų gi irgi neklausia, kokių papildų jie nori. Veterinaras nuspręs”. Buvęs policijos komisaras Linas Pernavas antrina, apibrėždamas dalį visuomenės štai taip “Grėsmę visuomenei kelia tie, kurie nesimarmaluoja. Atsakingi piliečiai nebeturi mokėti už šios visuomenės dalies kaprizus ir parazitavimą”JAV eugenikos idėjų pasižymėjęs stūmikas buvo Charles Davenport (1866 – 1944). Jo dėka šalyje buvo pradėta masinė prievartinio sterilizavimo kampanija kurios aukomis tapo beveik 60000 žmonių. Beje, panašios programos veikė Kanadoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje ir Japonijoje. Įdomus faktas, kad pastarojoje eugenikos įstatymas buvo atšauktas tik 1994 m. Nebesiplėsiu daugiau ir geriau pereisiu prie išvadų ir įžvalgų.

1. Visame pasaulyje žmonės yra padalinti į dvi stovyklas. Vieni yra “devyniolikos marmalų” teorijos šalininkai, kiti yra tos teorijos aukos. Yra labai daug bendro tarp šios marmalų teorijos propagavimo ir eugeninių teorijų. Pirmiausiai tai taip vadinamas “pasitikėk mokslu” naratyvas. Kaip jau rašiau su daugybe pavyzdžių, rasinės segregacijos ir net žudymo teorijos XX a. buvo progresyvios ir labai mokslinės. 1923 m. Miuncheno universitete buvo įkurta “rasinės higienos” katedra. 1927 m. Berlyne įkurtas Kaizerio Vilhelmo genetikos ir antropologijos institutas. Manote, kad mokslinės institucijos dirbančios genetikos srityje XX a. pradžioje buvo mažiau prestižinės nei šiandien? Taigi ta pati “korta” eina ir dabar, tuo pačiu naratyvu yra tildomi skeptikai. Beje tildomi tokia pat agresyvia retorika, kaip kad tai darė naciai.

2. Antra įžvalga yra apie viso to kas vyksta pateisinimą. Pateisinimai visada yra keli, kaip ir XX a. pradžioje pagrindiniai buvo du – visuomenės gerovė ir ekonomika. Apie “visuomenės gerovę” XXI a. Lietuvoje jau neberašysiu, apie ją pasisakė daugiau nei daug visokių žinomų veikėjų. Na o ekonominis faktorius čia irgi egzistuoja. Štai nesenai geltonoji spauda paskelbė tekstą, kad “Tyrimą atlikę mokslininkai skelbia verdiktą: artėja katastrofos lūžio taškas Žemėje”. Iš ten verta pacituoti pastraipą “Tyrimo, paskelbto žurnale „Bioscience“, autoriai pakartojo raginimus imtis pokyčių šešiose srityse: atsisakyti iškastinio kuro, žymiai sumažinti taršą, atkurti ekosistemas, pereiti prie augalinės mitybos, atsisakyti neriboto augimo modelių ir stabilizuoti žmonių populiaciją” Atkreipiu dėmesį į formuluotę “stabilizuoti populiaciją”, ką tai reiškia? Žinant faktą, kad (pagal worldometers) per dešimt metų atsirando maždaug 200 tūkst. gyventojų prieaugis per diena, ir kad stabilizacija fizikoje yra “pastovi būsena”, tai reikia manyti kad tikslas yra prieaugio sumažinimas iki 0 lygmens. Tikėtis, kad to pakaks neverta, nes racionalu kad bendras kiekis sumažėtų iki priimtino lygmens (teigiama kad planetos resursai jau pereikvoti). Tai padaryti užtikrinant jau pilnai kontroliuojama augimą, kad po 20-40 metų negrįžti į dabartinį tašką. Tai yra paprasta ir nepermušama loginė išvada. Na o XX a. pradžioje buvo lygiai toks pat priėjimas prie šio klausimo.

Iliustracijoje matome nacistinį plakatą, kuriame pavaizduotas zemliškas duomenų mokslo argumentas. Matome info grafiką kaip “nenaudingų visuomenei” žmonių augimas, yra naštą kurią turi atlaikyti normalūs dirbantys individai. 1925 m. 4 nereikalingi žmonės 50 dirbančiųjų, 1955 m. atitinkamai 7 žmonės ir 2000 m. jau net 12 vnt. tokių parazitų.