Miestai kuriuose nieko neturėsi ir būsi laimingas

Rusijos skaitmenizacijos proveržis

Kaliningradas – Maskva oro reiso įlaipinimo sistema pagal kliento veidą, kuris atitinkamai yra skanuojamas ir dirbtinio intelekto patikrinamas. Sistema nusprenžia ar klientas patenks į lėktuvą. Planuojama, tokią sistemą įdiegti į visus didžiausius Rusijos oro uostus iki 2022 metų pabaigos ir tai sudarys 6% Rusijos civilių oro uostų. Sistemą sukūrė “Sberbank of Russia”, kuri kiek ankščiau dar šių metų balandžio mėnesi startavo su atsiskaitymo veidu sistema prekybos tinkle “Magnit”.  Ši sistema 3D kamerų pagalba skanuoja veidą ir jeigu esate Sberbank klientas ir esate aktyvavę šią galimybę, tuomet norint susimokėti už prekes tereikia žvilgtelėti į ekraną. Tai jau veikia daugiau nei 100 prekybos objektų Maskvoje ir Krasnodare. Integratoriai, kaip pagrindinį privalumą verslui ir klientams įvardina tranzakcijos operacijos laiką, tai yra vietoje ankščiau sugaištų 34 sekundžių, dabar užtenka vos trijų. Bet įdomu dar ir tai, kad dirbtinio intelekto apdorojami veido atvaizdai analizuoja papildomai ir kliento emocijas.

Na ir dar labai panaši technologija planuojama pradėta naudoti eismo šviesoforų sistemose, tai yra jie nuo šiol galės atpažinti veidus ir informuoti apie spūstis, oro prognozę ir perduoti įspėjimo pranešimus. O pats naujausias tokio technologinio panaudojimo pilotas yra Maskvos metro pravažiavimo sistema, kur nuo rugpjūčio mėnesio sistema FacePay jau instaliuota vienoje linijoje. Įdomi detalė, kad pati technologija yra kinietiška ir diegiama tų pačių rangovų rankomis kurie sėkmingai tai ištestavo Kinijos kelių regionų mega miestuose. Kaip teigia pilotinio Kinijos testo autoriai, sistema Šanchajuje š 22 milijonų atvejų nepadarė nei vienos klaidos. 

Tuo tarpu Maskvoje planuoja iki šių metų pabaigos tai įdiegti visose metro stotyse. Ir viena svarbi detalė, integratoriai giriasi, kad sistema gali atpažinti veidą 70% tikslumu, net jei jis su kauke. Antra detalė, kad nors ir FacePay sistema yra kinietiška, ją 2021 metais įsidiegė Pietų Korėjos sostinė Seulas ir oficialiai paskelbė, kad tai reikalinga priemonė padidinti viešojo transporto saugumo lygį pandemijos sąlygomis.

Kol kas ES duomenų apsaugos komisija (EDPB) komentuoja tokias iniciatyvas kaip nepriimtinas ES teritorijoje, ir vykdantysis ES duomenų apsaugos organas European Data Protection Supervisor (EDPS) aiškiai pasisako už tokių sistemų nenaudojamą, kai viešose vietose dirbtinio intelekto pagalba veikia veidų, balso, pirštų rašto, DNR, eisenos, teksto surinkimo ir kitoks biometrinis atpažinimas, kuris gali sudaryti diskriminacijos pavojų. Bet čia svarbus vienas momentas, kad EDPS nusprendė, jog atpažinti veido emocijas yra taip pat neleistina, išskyrus atvejus kai tai susiję su medicina. 

Ateities miestų kryptis Lietuvoje

Mūsų šalyje globalistų skaitmenizacijos projektą kuruoja vyriausybė, bet ypatingai svarbų vaidmenį atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ši ministerija kuruoja tokį Govtechlab darinį, kuris kaip jie patys sako “įtraukia startuolius bei smulkų ir vidutinį verslą į inovatyvių sprendimų kūrimą ir akceleruoja komandas”. Ten pilna įvairių skaitmeninių iniciatyvų, pavyzdžiui KTU sprendimas kaip sukurti realiu laiku atsinaujinantį ir pilną Lietuvos palydovinį vaizdą. Kitas įdomus sprendimas kaip patikimai ir greitai palyginti veido atvaizdus, kaip patys kūrėjai teigia, šis sprendimas patikimas naudoti – išbandytas įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai žmogus dėvi veido kaukę ir vis tiek pavyksta patikimai palyginti veido atvaizdą. Sprendimu siekiama palengvinti Migracijos departamento darbuotojų darbą. Labai dviprasmiškai šių dienų realijose atrodo sprendimas kaip automatizuotai identifikuoti draudžiamą interneto turinį. Kūrėjai lakoniškai apibūdina būsimą produktą taip: RRT galės daug greičiau ir efektyviau uždrausti bei uždaryti visas galimai pavojingas svetaines. Sprendimas taip pat pritaikytas padėti susekti ir pagauti žmones, vykdančius šią neteisėtą veiklą. Dar labiau smart atrodo kuriamas TeleSoftas ir VDU IF sprendimas dirbtinio intelekto pagalba sukurti reaguojančių policijos pajėgų valdymo modelį. Šios iniciatyvos tikslas gniaužia kvapą – sukurti metodiką ir sistemos prototipą (pajėgų vedlį), skirtą nusikaltimų prognozavimui, remiantis istoriniais ir socialiniais, demografiniais duomenimis, įvertinant sezoniškumo, oro, renginių ir kitų faktorių bei aplinkybių poveikį, naudojant dirbtinio intelekto, statistinės analizės ir optimizavimo uždavinių sprendimo metodus. 

Nemažai projektų jau yra įgyvendinta, mat pandemijos valdymui vyriausybė jau intensyviai naudoja taip vadinamus BigData ir matuoja gyventojų judėjimą bei elgseną, negana to statistikos departamentas sukūrė detalios vakcinacijos statistikos miestuose žemėlapį. Gal būt Armonaitė pristatydama prezidentui ateities planus, ir žadėdama aukštos pridėtinės vertės lietuviškos produkcijos eksportą padidinti dvigubai ne iš piršto laužė? Tai yra skaitmenizuojant per įvairius privačius partnerius įvairias gyvenimo sritis būtų didinamas viešo sektoriaus skaitmeninių paslaugų pardavimas valstybei ir ES. Tai atitinka K.Švabo viziją, kur korporacijos valdo visas sritis, kur vyriausybės yra korporacijų klientai. Kaip žinia ES skirtos ekonomikos atsigavimo nuo pandemijos lėšos didesnia dalimi tam ir numatytos, kad sukurti ir integruoti visą tą infrastruktūrą. 

Pastebėjau, kad iš dalies žmonės dar inertiškai galvoja, kad ten kažkur prie valdžios yra įvairios nevyriausybinės organizacijos ir komitetai, kurie demokratiniais principais apsprendžią visuomenės gerovės klausimus, tokius kaip miestų projektavimas. Taip jie yra, bet jie jau nebeveikia taip. Kalbant apie skaitmeninius projektus Lietuvoje, tai yra tam tikri žmonės kurie veikia kaip konektoriai ir užsiima atskirų veiklos barų evangelizmu. Tas evangelizmas, arba naratyvų dėliojimas iš gražiosios pusės reikalingas, kad įtikinti visuomenę jog pokyčiai yra geriausia opcija visuomenei, net jei jie priimami technokratiškai, tada kai ekspertai sprendžia už visus. Pavyzdžiu iliustruosiu tai ką sakau, nes būtinai dėl miestų vizijos ir krypties reikia paminėti tokį žmogų – Saulę Petraitytę. Ji yra baigusi urbanistikos magistro studijas Katalonijos universitete 2018 m., save pristato kaip IT technologijų, urbanistikos ir atvirų duomenų (Open/Big Data) specialiste. Jauna moteris jau spėjo padirbėti ir toje pačioje minėtoje inovacijų ministerijoje. Šiuo metu ji yra kažkur ne Lietuvoje įregistruoto paslaptingo startuolio “Datahood” viena iš įkūrėjų ir vadovė. Taigi įmonė dirba su BigData geo sprendimais ir bendradarbiauja su įmonėmis Swedbank, Telia, Rockit. Tur būt todėl, kad duomenis reikia iš kažkur paimti. Kaip ten mėgsta vaizdingai sakyti ofisiniai klerkai, duomenys yra šiuolaikinės ekonomikos nafta, taigi “Datahood” turi kranelį. Ir dar truputi keista, kodėl ši įmonė nemoka mokesčių Lietuvoje, nors glaudžiai bedradarbiauja su kitais startuoliais ir kai jos direktorė skaito pranešimus apie Lietuviško IT proveržį vietiniuose davosuose.

Teko klausyti gyvai Petraitytės pranešimą apie “15 minučių miesto” viziją ir kaip ji galėtų būti pritaikyta Vilniui. Ta pati koncepcija yra ne nauja ir Saulės sugalvota ir ji iš esmės paremta idėja, kad tradicinis miestų išplanavimas yra pasenęs ir baisiai neergonomiškas, neekonomiškas ir neturintis ateities. Teorija sukasi apie ašį, kad individas turi gyventi tokioje miesto vietoje, kur visi jo poreikiai – darbas, parduotuvė, mokykla, baras būtų nutolę nuo jo 15 min. kelio pėščiomis. Tai reiškia, kad turi būti sumažintas individo mobilumas iki minimumo ir jis turi jaustis vis tiek laimingu. Tai žinote, klausant tos jaunos merginos, man iš karto kilo prieštaravimai. Nes ji nuolat kaip pavyzdį naudojo kažkokį suniveliuotą “gėrybių” set’ą (darbas, baras, muziejus) ir iš karto tarsi jau būtų priimta sąlyga kad tokio miesto gyventojai neturi ir nenori turėti kitokių individualių poreikių, tokių kaip tarkime didesnio privatumo gyventi ramesniame kvartale. Pranešėja neslėpė, kad tokios miestų zonos turėtų būti žymiai tankiau apgyvendintos ir iš karto, taip kaip technokratams yra būdinga, šį akivaizdų disandavntage paverčia privalumu, nes ištraukia kažkokį pavyzdį, pagal kažkokius kitos šalies staistinius duomenis, kad tokioje infrastruktūroje yra padaroma mažiau nusikaltimų, dėl to saugiau gyventi ir dėl to žmonės laimingesni. 

Ar tai tik tuščios kalbos, kurios ir lieka utopija? Nemanau, nes automobilių mažinimo planai jau nebe lozungas, nes atsiradę nauji draudimai ir mokesčiai yra tik pradžia. Dyzelinių, o po to ir benzininių transporto priemonių sumažinimo kiekiai aiškiai įvardinti ministerijų programose, o alternatyvios infrastruktūros nelabai. Susidarius NT burbului, taip vadinami ekspertai jau šildo, kad rinką reikia vėsinti ir reguliuoti. Kitaip tariant, jie konstatuoja faktą, kad Lietuvoje per daug nuosavybės iš viso – 90%, nes esą ES vidurkis yra tik 50% ir mums reikia judėti į tą lygį. Visa tai atliepia tokio 15 min. miesto K.Švabo sąlygas, tu neturi nieko ir esi laimingas. O Lietuvoje “Ekonomikos ir inovacijų ministerija” yra “Sberbank” analogas, nes turi išsikėlusius iš esmės tuos pačius tikslus tik tiek, kad realizavimo strategija, būdai ir metodai kitokie. Sakyčiau ne tokie drąsūs, ne tokie brangūs kaip Rusijoje. 

Pabaigai noriu apibendrinti ir pasakyti, kad visos tos šiuolaikinių bendrabučių, technologinių komunų, eko getų idėjos primena komunizmą tik, šiuo atveju, paremta utilitarizmu ir technologijomis. Komunizmą, kuris jei būtų pavarų dėžė, būtų techniškai panašus į Kinijoje naudojamą variantą, tik kad su kitokiais K.Švabo tepalais. Kaip ten bebūtų, pirmame šio straipsnio skyriuje išvardinti Rusijos išmanieji miestų sprendiniai kažkada ateis į ES erdvę, tuo neabejočiau. Kodėl jie dar ne čia? Priežastis paprasta, ji susijusi su vakcinacija. Norint suskaitmenizuoti gyvenimą, turi būti užtikrinta sąlygą, jog suskaitmenizuojamos gyvenimo sritys visos įmanomos (iki minčių), nes kitaip dirbtinio intelekto veikimu paremta sistema bus pažeidžiama ir visam projektui iškils pavojus. Tam, kad pasiekti visa tai 99% reikalingas absoliučiai kiekvieno individo prijungimas prie sistemos. Dabar visokie kreivi lokalių šalių galimybių pasai yra tik tarpinis etapas, laikini eletroniniai ID link tobulesnio bendro, gal būt labiau biocheminio ir technologinio sprendinio. Swap’as prasidės tik tada, kai dauguma bus prijungti prie prie lokalių e-medicinos sistemų.

Žinia globalistų prediktorius spaudžia laikas, atsidaręs covid pandemijos langas jau pradėjo vertis ir tie visi planai toli gražu ne taip sklandžiai vyksta kaip norėtusi. Metami didžiuliai piniginiai resursai, o mes esame tik stebėtojai, kaip milijardų sugundytas politinis ir verslo elitas spaudžia nuščiūvusią visuomenę skiepytis, o tiksliau prisijungti.

One thought on “Miestai kuriuose nieko neturėsi ir būsi laimingas

Comments are closed.