XIX a. vystėmės kaip industrinė visuomenė, kurioje žmonės kūrė mašinas, tam kad jos spręstu žmonių problemas. Mokslas kūrė progresą, progresas didino vartojimą ir dėl to dauguma turėjo darbą. Pasaulyje keturis kartus padidėjo žmonių kiekis. Kol kas jis didėja toliau, apytiksliai 200 tūkst. galvų per diena. Tokioje būsenoje civilizacija dar nebuvo atsiradusi. 

Kaip atrodys postindustrinis etapas, į kurį jau įžengėme?

Kodėl vyksta, nuo 2016 m. visus sužavėjus revoliucija, pavadinta kaip “Pramonės ketvirtoji”? 

Tai labai kompleksiški klausimai. Pradėkime aiškintis nuo skaitmenizavimo procesų reikšmės.

Skaitmenizacija

Kokia bus situacija įgyvendinus bent 50-80% skaitmenizacijos uždavinių geriau paaiškinti jei įsivaizduosite, kad viso pasaulio populiaciją tai 100 žmonių. Tuomet tik 2 užsiima žemės ūkiu, 13 dirba pramonėje, o 10 vykdo aptarnavimo ir paslaugų teikimo veiklą. Ką veikia likę 75? Jų darbas jau nereikalingas nes realiai viską ir dar geriau padaro mašinos, šitie žmonės nepanaudojamas resursas. Nereikalingas arba perteklinis, pasibaigusio galiojimo, pasenęs, end of life, end of support. Bet ideologas Švabas sako, kad tai yra puiku dalykas, nes tada žmonės turės laiko kurti ir tyrinėti. Jis nepasakoja kaip, nes jam tokios techninės smulkmenos neįdomu, bet tam turime Bezosą, Geitsą, Elona Muską ir svajonę užkariauti Marsą. Viskas ne šiaip sau. Jei pasikasyti pakaušį ir geriau pagalvoti, tai juk supranti, kad be darbo žmonių civilizacija negali judėti į priekį. Darbas yra prasmė, prasmė yra egzistencijos batareika. Be darbo žmonės ištyžta, degraduoja ir nebesivysto nes nereikia konkuruoti ir tobulėti dėl išlikimo. Žmogus jei ką nors gauna be pastangų, jis to pradeda nebevertinti, tą žino bet kurie mažų vaikų tėvai ir bet kurios įmonės personalo skyriaus specialistai. Taigi, tie pažadai, kad atsidarys naujos dar neatrastos industrinės šakos, kad žmonėms atsivers čakros ir kiekviena maksimos buvusi kasininkė taps duomenų analitike arba jogos mokytoja yra mistifikuotas religinis pažadėtas dangus. Kitaip tariant primityvi fikcija paviršutiniškai mastantiems arba visai negalvojantiems. Bet grįžkime prie tu 75 nereikalingu ir ką su jais daryti?

Karantinas pademonstravo, kad poreikiai visai nėra tokie aukšti kaip visi galvojo. Didžiuliui kiekiui žmogeliukų mėnesiais buvo uždrausta eiti į darbą, baseina, teatrą, biblioteką. Nieko neatsitiko kai uždraudė išeiti iš miesto ir susitikti su artimaisiais. Pasirodo pinigų reikėjo tik maistui ir komunalkėms, o tų kurie vis tik ėjo į darbą sąskaitose pradėjo kauptis santaupos (davosų mauricai neleis sumeluoti). Ir tas testas parodo, kad tų poreikių yra visai nedaug. Visus juos korporacijos yra pajėgios suteikti, ir ne dėl pelno, bet dėl bendro gėrio. Žinia jau dabar didelės maisto korporacijos perka patentus ir galimybę industriniu būdu tiekti ateityje ES baltyminį maistą iš vabzdžių, nes tai ekologiškiau ir pigiau. Bendrai korporacijoms reikia tik jus tiksliai suskaičiuoti ir nuolat stebėti būseną (pagrindas big data) nes nuostabusis dirbtinis intelektas tada paskirstys visiems pagal poreikius. Ar girdite? Visiems pagal poreikius, čia yra komunizmo ir labai nenaujo šūkis. Tas senas geras yra atnaujinamas naujame mokslo ir technologijų korpuse. Ir bus jis massive, kokio nesapnavo leninai ir marxai. 

Cashless society

Grįžkime prie buitinio klausimo, kaip atrodytų gyvenimas, ne tik be grynųjų pinigų, bet iš viso be pinigų? (crypto baksas ir euras gana trumpo laiko klausimas, nes juanis kaip ir jau ready to go) Tai štai vienas kiečiausių dirbtinio intelekto (DI) vystymo srityje MIT (Massachusetts Institute of Technology) jau keleta metų, kartu su Jungtinių tautų organizacija WFP (World Food Programme) atlieka eksperimentą su Sirijos pabėgėliais. Projekto esmė yra, panaudojant blockchain technologiją ir žmonių biometrinius duomenis sukurti bazinio aprūpinimo infrastruktūrą, kurioje nereikalingi pinigai. Daugiau nei 100 tūkstančių pabėgėlių gyvena specialiose stovyklose, kuriose jų tapatybės yra skaitmenizuotos. Identifikacija daroma pagal akies rainelę ir įkraunama į blockchain sistemą kur susiejama su skaitmenine paskyra. Kiekvieno individo skaitmeninio antrininko paskyrai užtikrinamas nuolatinis pildymas pačiais įvairiausiais biometriniais duomenimis. Tokiu būdu sistema pilnai disponuoja reikiama informacija apie individo veiklą bei būsena ir suteikia jam priėjimą prie bazinių poreikių – maisto, drabužių, nakvynės, pramogų. Stovyklose pilnai atsisakyta pinigų sistemos. 

Šis eksperimentas yra tarsi savotiškas “evaluation point”, vystant pasaulio skaitmenizacijos projekto milestone sekantį svarbų atapą – cashless society. Pasaulio globalistų vykdomo skaitmenizavimo projekto entry level dalis, kurio esmė “asmenybės duomenų atrakinimas” jau eina į pabaigą, nes iš esmės nebuvo jokių trukdžių. Kitas žingsnis yra pilna žmogaus asmenybės duomenų skaitmenizacija ir pilnas elgesio prognozavimas, tuo pačiu ir pilnas jo valdymas jau intensyviai kuriamas. Tie milestone etapai, beje atvirai yra išdėstyti WEF svetainėje interaktyviame “COVID-19 transformation map“.

Pagrindinė sąlyga, matomai yra individus suindeksuoti ir prijungti prie vienos duomenų bazės. Toks poreikis pasirinktas spręsti per vakcinacijos nuo covid mechanizmą. Tiesiog pradžiai sprendžiamas uždavinys visiems gyventojams suteikti ID, pradžiai paprastą skaitmeninį QR kodo pavidalu. Tikroji infrastruktūra greičiausiai yra kuriama lygiagrečiai, manau čia labai susijęs ir jau žinomas ID2020 projektas. Nesiknisau jokiuose konspirologiniuose šaltiniuose, tiesiog pakako pasivaikščioti projekto aljanso atviruose šaltiniuose, kad pasidaryti tokius pastebėjimus:

• 2018 aliansas pradėjo dirbti su Jungtinėmis tautomis iš esmės vien tik “pabėgėlių” klausimu ir dar su keletu nedidelių lokalių pilotinių case;
• 2018 alianso partneriai buvo Accenture, Gavi, the Vaccine Alliance, Hyperledger, iRespond, Kiva, Mercy Corps, Microsoft, UN-ICC;
• 2019 sausį aliansas per WEF pristatė, kad tai bus sertifikuota technologija, realiai tai oficialiai startavo tada;
• 2021 sausį prie alianso prisijungė Nuggets kompanija dirbanti su bekontaktiniais atsiskaitymais;
• 2021 geguže prie alianso prisijungė TECH5 biometrinių atpažinimo sistemų kūrėjas, turintis solidžią patirtį Indijoje ir Indonezijoje;
• Atvirai visas fokusas į vakcinacijos pasaulinį pasą, kaip į daugiausiai žadantį sprendinį;

Taigi matome, kad aljanso partnerių saraše labai stipriūs kompiuterinių technologijų, cyber saugumo, teisininkų ir profesionalių analitinių konsultacijų žaidėjai. Ir apie tai plačiosioms masėms nei viena masinė medija nieko nerašo ir nerašys, nors projektas yra labai gyvas ir intensyviai juda pirmyn.