Šio straipsnio tema per plati, nes paliečia filosofinį, etinį, ekonominį, medicininį, technologinius aspektus ir giliai. Vienos publikacijos neužtektų, kad ir kaip gerai ji būtų sukalta, todėl iškeliu sau uždavinį pateikti glaustas įžvalgas iš kurių galėsite pamėginti sudėlioti atsakymo variantus į šiuo metu patį paslaptingiausią klausimą – kodėl yra bandoma paskubomis suvakcinuoti visą pasaulį ir kodėl tai vyksta tokiu desperatišku ir keistu būdu?

Įspėju, kad tai nebus sąmokslo teorija ar tokių rinkinys, tai bus viso labo įžvalgos paremtos faktais ir loginėmis išvadomis. Įžvalgos netampa sąmokslo teorijomis iki kol jų kas nors nepaverčia išvadomis ir atsakymais į neatsakomus klausimus. Todėl sąmokslo teorijas gali sukurti arba paneigti pats skaitytojas, o aš tuo tarpu išdėstysiu loginius pamastymus ir pateiksiu atrinktus faktus su nuorodomis.

Toliau mintis pateiksiu per struktūrą. Išskirsiu atsakymo dalis, kurios papildo ir atitinkamai galiausiai susijungia per vieną bendrą vardiklį. Pradėsiu nuo idėjos ir ideologijos, nes tai yra būtinas pokyčių komponentas. Toliau pateiksiu įrodymą, kad jau egzistuoja reikiamos technologijos ir argumentus, kodėl šis klausimas privalo būti nagrinėjamas toliau. Dar parodysiu, kad iš pirmo žvilgsnio neįtikėtina ir net absurdiška tema, nebūtinai yra tokia.

1. Ideologinis pamatas

Sutarkime, kad JT darnaus vystymosi planas, WEF (Pasaulio ekonomikos forumo) tikslai, įvairios žaliosios inciatyvos, viskas yra iš esmės kaip iš vieno autoriaus vienos knygos, nes visos tos idėjos ir veiklos puikiai dera tarpusavyje. Iš ties tos vienos velniškos “biblijos” autoriai nuolat turinį pildo pagal poreikį (on demand). Žymiausi autoriai, kurie suformavo ideologinius pamatus ir apibrėžė ateities konceptualų modelį, pagal kurio tezes ir taisykles yra vykdomi techniniai naujosios pasaulio tvarkos sprendimai yra Klaus Schwab ir Jacques Attali. Apie Schwab ir jo knygas prirašyta aibės straipsnių, todėl jam neskirsiu ypatingai daug dėmesio.

Jacques Attali – politikas, bankininkas, ekonomistas, rašytojas. Šis žmogus, dėka gerų santykių su Prancūzijos prezidentūra, 1991 – 1993 m. buvo paskirtas „Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko“ vadovu. Smarkiai prisidėjo prie 2017 m. Makrono atėjimo į valdžią ir yra jo artimas patarėjas. Yra parašęs dešimtis knygų apie ateities naujas projekcijas.

Attali naujausiuose pasisakymuose dominuoja žodis „kodas“. Jis kalba apie pačius įvairiausius kodus – kompiuterinius, etinius, genetinius, ekonominius, maisto. Jis „kodo“ sąvoką pats apibrėžia ir sulygina su dėsniais, kurie valdo pasaulį. Jis pažymi, kad pasaulyje labai daug netobulumo ir baisių dalykų. Tie baisūs pasaulio defektai, jo manymu yra todėl, kad dabar veikiantys „kodai“ turi esminius trūkumus. Jis skelbia, kad mes galime pagerinti pasaulį, sutaisydami visų sistemų „kodus“. Attali retoriškai klausia – „Ar reikia pakeisti žmogaus DNR?“. Tiesa aiškiai atsakyti į savo klausimą neskuba ir toliau teigia, kad: žmogus evoliucionuoja, bet ne ta kryptimi ir kad žmogaus evoliuciją reikia pradėti kontroliuoti. O „kodai“ yra instrumentas. Jis visiškai pritaria Schwab žmogaus ir kompiuterio sintezės koncepcijai. Jis neatmeta, kad net jei ateityje nebus žmogaus, o pasaulyje liks tik tam tikras bio darinys, objektas, tai bus vis tiek geriausias sprendimas. Pats Attali nesigilina kas turi užsiiminėti žmogaus perdarymu, nes jį labiau domina psichologiniai ir etiniai aspektai. Tiksliau jis nuolat kalba apie bedražmogiškas ateities kartų sąvybes ir poreikį diegti altruizmą, pasiaukojimą ateities kartoms. Tuo tarpu perdarymo (Reset) mechanika yra detaliai aprašyta Schwabo knygose. Vis dėl to, Attali išskiria „socialinį kodą“ ir jo paties labai mėgstamą terminą „economy of life“. Toje koncepcijoje jis svarsto, kad ateityje bus reikalinga atsisakyti kenksmingų didesnės dalies žemės ūkio, transporto industrijos, aviacijos, automobilių gamybos, chemijos, tekstilės pramonės, sunkiosios metalurgijos, ir anglies kasybos. 

Paskutiniame viešame pasisakyme Attali pats užduoda klausimą, ar visuomenės perėjimas vyks palaipsniui ir lėtai, ar atvirkščiai, bus staigus ir aštus? Ar visuomenės pasikeitimas vyks savanoriškas ar priverstinis? Į tokius klausimus jis dažniausiai tiesiai neatsako, bet užsimena, kad tas perėjimas turėtų būti panašus į šoko terapiją. Į ką dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarkime 2020 m. Attali nebuvo toks tikras dėl ateities, ir interviu kalbėdamas apie „altruizmą“, kaip visos visuomenės pasiaukojimą dėl „geresnio bendro tikslo“ sakė jog „mes vis dar nežinome, ar altruizmas nugalės, nes pagrindinė egoizmo tendencija vis dar vyrauja“. Deja 2021 m. jo retorika tapo žymiai radikalesnė ir gerokai konkretesnė, todėl „pozityvios visuomenės“ kūrimas naudojant jėgą ir prievartą yra aptarinėjamas, kaip normalus pageidautinas scenarijus. 

Populiariais terminais kalbant, tai tie du veikėjai yra dabarties transformacijos ideologinės vėtrungės, ateities kurios akseleravimui dabar naudojamas taip vadinamas šeštasis technologinis pokytis su visais big data, convergence “nano-bio-cogno”, deep learning ir galiausiai kvantinio kompiuterio AI. Tačiau kaip ir kiekvienas technologinis pokytis (shift), šis turi savo tamsiąją pusę, tai kolosalią galimybę kontroliuoti homo sapiens. 

Galime jau stebėti, kaip skaitmenizacijos tema staiga išplito masinio informavimo kontroliuojamoje erdvėje. Šiek tiek keista, kad politinėje arenoje apie ją dar kalbama nedrąsiai, bet čia ko gero todėl, kad politikai parasčiausiai tos temos dorai nesupranta. Na o 2020 m. skaitmenizacija buvo pristatytą pasauliui ir masėms, tarsi kažkas būtų nusprendęs ir parinkęs momentą, kad jau dirva Covid-19 pandemijos patrešta ir išpurenta. Tačiau skaitmenizacija yra tik techninis procesas, kuris nėra baigtinis ir kaip galutinis tikslas. Skaitmenizacijai technines sąlygas aprašė WEF mokslininkas Klausas Schwabas, savotiškai užimdamas techninio direktoriaus (CTO) pareigybę.

Apie tą kitą ir esminį pokytį kol kas eteryje spengianti tyla ir matomai dėl to, kad pasaulio visuomenė dar nėra pasiruošusi tai priimti. Stebint karštligišką ir dažnai nelogišką pasaulinės vakcinacijos kampanijos greitinimą, galima numanyti, jog būtent lėtėjanti vakcinavimo proceso pabaiga mus skiria nuo sekančio etapo paviešinimo. Tiesa PSO jau parengė globalaus vakcinacijos sertifikato skaitmeninio dokumento technines sąlygas, apie tai rašiau kitoje apžvalgoje. Priminsiu tik, kad ten yra nurodoma ir ilgoji vakcinavimo perspektyva (long term strategy). Numatyta, kad toks vakcinacijos dokumentas, kuris reguliuoja jūsų judėjimą, teisę į darbą ir mokslą, numatytas naudoti ateityje neribotam laikui.

Bet sugrįžkime prie to paslaptingo sekančio žmonijos pokyčio, kuris vadinasi “bioskaitmeninė konvergencija”.

Jei sausai ir trumpai, tai gyvo ir negyvo, organinio ir neorganinio, biologinio ir skaitmeninio susiliejimas į vieną. Iki šios transformacijos buvo einama jau iš toli ir tai susiję su žmogaus savęs suvokimo pakeitimu. Pokyčiui įgyvendinti visuomenė ruošiama jau nuo žymiai ankstesnių dekadų, kai tai pirmiausiai prasidėjo nuo krikščioniškojo pasaulio ir jo atmetimo. Krikščionybė ypatingai nesiderina, nes joje kalbama apie žmogų kurį Dievas sukūrė pagal savo atvaizdą. Ateistinėje eroje žmogus buvo pastatytas šalia Dievo kaip tobuliausias gamtos kūrinys, o pasaulis pritaikytas jo poreikiams tenkinti. Tuo metu buvo įtvirtintos teisės. Tačiau šiuo metu aiškėja, kad žmogus yra nei tai Dievo kūrinys, nei kažkoks ypatinga gamtos evoliucijos pasekmė. Dabar atsiranda naujas naratyvas, kad žmogus yra tik kažkoks eksperimentinis netobulas objektas, kurį būtina radikaliai perdaryti į kažką geresnio. Apie tai kaip tik ir kalbėjo Attali, bet šiaip pirmasis apie tai dar 1951 m. prabilo Julian Huxley, kai pasaulis išgirdo dar niekam negirdėtą terminą – „transhumanizmas“. 

2020 m. Kanados vyriausybės vardu, buvusi WEF strateginio vystymo vadovė Kristel Van der Elst kartu su kitais, tame tarpe, Nicholas Davis, kuris taip pat buvęs WEF darbuotojas ir Schwab vienos knygos bedraautorius, parengė studiją „Exploring Biodigital Convergence“ (liet. Bioskaitmeninės konvergencijos tyrimas) Ten yra keliamios fundamentalios idėjos, kad reikalinga atsisakyti vitalizmo. Siekiama pakeisti etinį mastymo principą, kad natūralūs ir dirbtiniai organizmai yra vienas ir tas pats. Ten be kita ko, aptariama naujo žmogaus kūno apibrėžimai bei identitetas ir dar daug visko kas iš esmės reiškia, kad žmogaus sujungimo su skaitmeninę materija klausimas yra leidžiamas į materialųjį lygmenį, kuriame reikalingos naujos definicijos ir priėjimas. Labai nesiplėsiu nupasakojant šį tikrai įdomų dokumentą, tik paminėsiu jog nurodoma, kad biokonvergencijos kryptis yra pagrindinė strateginė, o taip pat įvardinta apie „pilną biologinės ir skaitmeninės erdvių susiliejimą“, „bendra tokių darinių evoliucija, kuri negali vykti atskirai viena nuo kitos“ ir suformuota „konvergencijos koncepcija“.

Kanados pavyzdį pateikiau tam, kad suprasti du dalykus: a) Kanada visada buvo smėlio dėžė (sand box) tokio tipo reikalams; b) tai yra WEF produktas, nes vystoma ir koordinuojama tų pačių žmonių iš tos pačios organizacijos, kuri yra virš nacionalinių valstybių; Baigiant šį skyrių, noriu užtvirtinti biokonvergencijos sąvoką kitais žodžiais. Tai procesas, kai keičiamas žmogaus kūnas, mastymas ir elgesys, visais trimis vektoriais iš karto.

2. Išrastos bio technologijos

2016 m. Nature žurnale buvo paskelbta ataskaita apie The Rockefeller University tyrimą, kuriam vadovavo žinomas genetikos profesorius Jeffrey M. Friedman. Tyrimas vadinasi „Bidirectional electromagnetic control of the hypothalamus regulates feeding and metabolism“ (liet. „Abipusis elektromagnetinis pagumbrio valdymas reguliuoti metabolizmą ir maitinimasį“) 

Eksperimento metu mokslininkai modifikavo adeno virusą, papildydami atitinkamo baltymo genomu. Įvedė gautą modifikuotą adeno virusą į pelių smegenis ir laukė kol per tam tikrą laiką prisigamins atitinkamas kiekis nenatūralaus baltymo (toks pat principas naudojamas Pfizer technologijoje). Kai kurie baltymo fragmentai atsirado ląstelių membranose, perdavimo užtikrinimui. Kiti baltymo elementai pradėjo sąveikauti per šias jungtis su tarplasteliniu baltymu feritinu. Šis baltymas savyje turi tam tikrą kiekį geležies. Toliau, veikiant feritino baltymo elementus elektromagnetinėmis bangomis, mokslininkai sugebėjo įtakoti kalcio jonų neuronus, kurie iš esmės tiesiogiai susiję su tam tikru elgesiu. Elektromagnetinį stimuliavimą buvo galima įjungti arba išjungti prietaiso pagalba. Mygtuko paspaudimu galima priversti sočią pelę patirti alkio priepuolį ir atvirkščiai alkanai pelei galima išjungti maisto poreikį.

Kitaip tariant, jau 2016 metais buvo rastas sprendimas, kaip genetiniu bio-radiobaginiu būdu padaryti įtaką gyvam organizmui ir pakeisti jo elgesį.

Tame tyrime mokslininkai stebėjo nervų audinio poveikį, kai per pakeistus neuronus inertiškai keičiamas insulino lygis inicijuoja arba panaikiną alkio funkciją. Mokslas netruko paskelbti, kad šis atradimas yra reikšmingas nesJgali padėti gydyti sunkias nervų sistemos ligas, tokias kaip alzheimerio sindromas. Bet žiūrint į principą, tai juk nėra esminių apribojimų dėl kitokių hormonų kontrolės organizme, tokių kaip pavyzdžiui adrenalino, seratonino, lytinės funkcijos elgesio, imuninės sitemos veikimo, maisto apykaitos, miego ir t.t.

Galima būtų kelti retorinį klausimą, ar vakcinos nuo Covid-19, kuriose naudojama panaši technologija, gali būti skirtos tam pradiniam etapui, kaip ir Friedmano eksperimento atveju, tai yra paruošti organizmą elektromagnetiniam fizikiniam poveikiui? 

Bet tada atsiranda dar aibė mažesnių klausimų: kiek vakcinos veikliosios medžiagos patenka į kitus audinius? Kokiuose dar organuose aptinkamas adeno virusas po injekcijos? Ar gali sintetiškai stimuliuojamas, tas pats S-baltymas būti panaudotas kitoms užduotims atlikti? Ar gali būti kitokie būdai ir kitoks poveikis elektromagnetiniam stimuliavimui? Kaip iš viso elgiasi S-baltymas darant tokį poveikį? Ir taip toliau…

3. Puzle komponentai

Gal suintriguosiu iš karto, nes kažkiek kalbėsiu apie folklore dažnai minimą „čipizavimą“ ir net bus 5G. Yra kategorija žmonių, kurie nuo šio momento užvers puslapį ir pasakys, viskas aišku. Ir tai yra todėl, kad bioskaitmeninio projekto atžvilgiu 5G tema naudojama diskreditavimui ir tikrai sėkmingai. Šiame konflikte masinės medijos ir be išimties visi politiniai lojalistai vienbalsiai tyčiojasi naudodami tuos pačius „čipai švirkštuose“, „jau prisijungiau prie 5G“, „dabar įjungs 5G ir visi numirsim“, „kur batareikos?“, „ei žiūrėkite jiems virusai ir bangos susiję“…

Priešininkai yra išjuokiami visada, nes konspiracijų teorijų skleidėjai tiesiog neturi jokių argumentų ir jokios realios informacijos, tik spėliojimus. Bet juk informacijos tikrai nėra, arba ji neaprieinama ir čia iš ties belieka tik kelti hipotezes. Kadangi ši tema yra pakankamai svarbi, tai kelti hipotezes ir jas tikrinti verta, net jei tos teorijos mažai tikėtinos. Šiuo atveju tai daryti verta bent jau tam, kad bent užbaigti tyčiojimasį. Ir kitas, dar svarbesnis momentas, kad šiuo klausimu operuojant vien tik loginėmis sąvokomis galime rasti mintį, kuri savyje nešą didžiulį mokslinį ir filosofinį potencialą ir verčia gilintis toliau. Šio klausimo esmė yra pirmiausiai loginė, ir visai ne technogeninė ar medicininė. Būtent per tokį priėjimo būdą galima išsiaiškinti kas yra „čipas“ ir tai nebus tai apie ką pagalvojote.

Kas yra čipas? Tai tiksliau mikročipas, kuris yra labai maža integrali schema. Integrali reiškia, kad ji sukurta ir patalpinta kažkur tam, kad atliktų kokią nors konkrečią funkciją. Tai yra elementarus loginis “čipo” paaiškinimas. Paprastai gyvenime, šį dalyką žinome kaip daiktą sukurtą iš kristalinių silicio puslaidininkių struktūrų, ko pasekoje jis ir yra tapatinamas su silicio elementais. Ir būtent čia yra užprogramuota esminė klaida. Loginiame mikročipo apibrėžime nėra silicio ir metalų struktūros kaip po tokios. Silicio buvimas yra svarbus, tačiau visiškai nebūtinas, kad mikročipas galėtų egzistuoti. Tiesiog nėra tokio dėsnio, kad taip būti negalėtų.

Mikročipo kaip mikroschemos veikimui yra reikalingas greitas signalo perdavimas tarp mikro struktūros elementų. Tad jei mikroschemos silicio elementas gali būti pakeistas kokiu nors kitu, tai tokiu atveju bus mikročipas kuris veikia ne silicio pagrindu. Sujunkime gautą išvadą su genų inžinerija. DNR yra linijinės blokinės (nukleotidai) konstrukcijos principu sudaryta struktūra, kitaip tariant sudėtingas netolygus kristalas. Tokiu atveju biometrija DNR lygmenyje galima lyginti su integralios mikroschemos logika. Toliau galima daryti prielaidą, kad darant poveikį per kokias nors molekulines daleles (pvz. nano dalelės) ir tuo pat metu jas laikant tam tikro dažnumo vibracijoje yra galima tam tikra reakcija, kaip prognozuojamas procesas. Ką tik gavome abstrahuotą mikročipo variantą kuris veikia visiškai be metalinių komponentų struktūros. Tai aišku yra grynai hipotetinis pamastymas, tačiau sutikite jis visiškai nejuokingas, arba bent jau mažiau keliantis pašaipų nei ankščiau. Nes tas įsivaizdavimas, kad mikroschema yra apčiopiamo dydžio metalo gabaliukas kuris talpinamas po oda savaime yra vien dėl to juokingas. Iš dalies gal dėl to, jog RFID iš viso sena technologija ir senai naudojama veterinarijoje. 

Na o dabar prisiminus kokius planus ir konceptualus kuria pirmoje rašinio dalyje aprašytos WEF iniciatyvos, darome naują čipo apibrėžimą bioskaitmeninės sistemos perspektyvoje. Tai yra elementai, kurie gali būti įvedami ir savo veikimo lygmenyje gali būti nepriklausomi nei nuo mineralinės nei biologinės materijos atskirai, tiksliau jie veikia nano dalelių, DNR ir spinduliavimo sintezėje. Tada atsiranda tas svarbiausias „magic“ momentas – biokonvergencija. Nes gyva ir negyva materija yra suliejama į vieną objektą, kuris atitinkamai įgauna sąvybę būti programuojamas, Programavimas yra informacinis lygmuo, kur yra kuriamos komandos. Filosofiškai reikia išspręsti klausimą ar egzistuoja materijos ir informacijos lydinys? Visiškai ontologinis uždavinys, bet būtent jis ir yra kietas pagrindas, į kurį gali atsitrenkti visi bajeriai apie mikročipus ir 5G. O toliau jau tegul visiška prielaida, bet žinant jog tokio tipo tyrinėjimai yra pradėti prieš 50 metų, ir kad jais užsiima korporacijos su patentais ir savo finansuojamais uždarais institutais tai sakyčiau viskas gali būti realybėje žymiai fantastiškiau nei mes galvojame. Įprasta kalbėti apie genetinius, spinduliavimo ir nano komponentus atskirai, tarsi genetika, mikroelektronikos progresas ir fundamentalios fizikos taikymas negali apsijungti. O jei vis tik gali (kodėl turėtų taip nebūti), tai tada atsiranda pavojinga mintis, kad pasaulis gali būti visai kitkos.

Kai Schwabas ir Attali kalba apie bioskaitmeninio pertvarkymo ne visai patrauklią įtaką tradicinei žmogiškajai patirčiai, apie maitinimasi vabzdžiais vietoje mėsos, vadens, šildymo poreikių radikalų mažėjimą ir kt. jie greičiausiai turi galvoje, kad žmonės įgaus toleranciją ir jų išgyvenimai bus adaptuoti. Daug kas to nesureikšmina ir galvoja, kad čia yra perlenktas perteikimas, kažkokia hiperbolizuota literatūrinė forma. „Jie ten tik taip kalba ir gasdina mus“, „Jei bus kažkas, tai tikrai ne taip baisiai, dangus juk mėlynas ir žolė visada žalia. Mėsos bus visada, o žiema kaip nors šildysimės vis tiek…“ Bet aš jaučiu, kad viskas atvirkščiai ir Schwabas kaip tik bandė pateikti sušvelnintai ir inkliuzyviai. Realybėje tas pokytis pasireikš žymiai stipriau ir rūsčiau, ir ne todėl kad reikės valgyti vabzdžius kaip mėsos pakaitalą. Esmė gilesnė nes jei visa mūsų įprasta objektyvi patirtis gali būti pakeista, tada formos, skonis, spalvos, erdvės suvokimas gali nebeturėti prasmės. Tai yra tai ko Schwabas nesakys niekada, gal net negalės pasakyti, nes tas naujas pasaulis bus ne visai pasaulis, bent jau tikrai ne tai ką mes dabar suprantame kaip pasaulį. Gal tai ir yra tas pats biblinis pabaigos momentas? Biblijos autorius to momento įsivaizduoti ir žinoti kaip bus negalėjo, bet turėdamas gebėjimą mastyti filosofinėmis formomis tikėtina galėjo prieiti iki to lemiamo, galutinio taško. Tiesiog jis suprato taip kaip suprato.

Nuorodos: Nature – „Bidirectional electromagnetic control of the hypothalamus regulates feeding and metabolism“; The Rockefeller University – „Flipping a Switch Inside the Head“; Policy Horizons Canada – „Exploring Biodigital Convergence“; Jacques Attali talks to us about codes!