Šiandien pasirodžiusi ir naujienų agentūrų išplatinta “Nacionalinio kibernetinio saugumo centro” prie KAM informacija „Ką daro išmanusis telefonas jums nežinant: trijų Kinijoje pagamintų 5G mobilųjų įrenginių tyrimas“, man netikėtai priminė G.Orwell romaną „1984“. Daug nekomentuosiu pačio straipsnio, jei įdomu patys pasiskaitykite. Bet ten iš esmės kalba eina apie galimus žodžio laisvės ribojimus, asmens duomenų nutekinimą į Kiniją ir panašiai. Prie ko čia Orwell distopija klausite? 

Todėl, kad knygoje pasaulis suskirstytas į keturis regionus – Oceania, Eurasia, Eastasia ir ginčytiną. Dėl ginčytinos teritorijos vyko nuolatinis karas tarp visų trijų superteritorijų. Šiek tiek iškraipykime knygoje aprašytą kovos objektą – niekieno teritoriją ir ją pakeskime į žmonių privatumą ir toliau viską kas su tuo susiję. Įsivaizduokime, kad karas tai nebūtinai raketos ir bombos. Tada realybėje gaunasi viskas beveik kaip tame romane, kur karas vyksta tarp Eurazijos (aleg. Vakarų civilizacija) ir East azijos (aleg. Kinijos regionas). Eurazijos atstovai bando diskredituoti East Azijos blogus ketinimus ir juos Anušausko ministerija atskleidžia ir išplatina su pačiu didžiausiu patosu. O dabar pasižiūrėkime, kokius ginklus ruošia patys Europos azijatai prie savo piliečius, bus smagu.

Berods liepos mėnesį Europos parlamentas bandė įteisinti nutarimą ePrivacy derogation (leidimas laikinai pažeisti privatumą kibernetinėje erdvėje) arba kitaip dar vadinamas Chatcontrol. Numatyta, kad galimas laikinas europinio konfidencialumo ir asmens teisių nepaisymas virtualioje erdvėje, tane tarpe ir pilnas BDAR atjungimas. Briuselio lobistai sugalvojo, kad įstatymas galios tris metus iki kol ES išras naujus būdus kovoti su smurtu priš vaikus internete. Šiaip tai trys metai, kodėl ne du ar keturi? Gal todėl, kad po trijų metų bus 2025 ir tai pagal WEF dienotvarkę yra pereinamasis taškas, kuriame daug einamų projektų bus užbaigta ir bus atidaryti nauji, jau kitokio pobūdžio. Bet kokiu atveju ES parlamentas tai vadina laikinu sprendimu, kuris įgalins skaitmenines paslaugas teikiančias bendroves skanuoti susirašinėjimus savo platformose ir pranešti apie galimus pažeidimus tris metus iki numatyto termino pabaigos.

Kaip ir Apple CSAM implementacija, taip ir ES parlamento deklaruojamas tikslas yra – kova su vaikų pornografija. Bet ekspertai įspėja, kad rezultate mes netrukus turėsime masinį sekimo tinklą, kuris absoliučiai panaikiną susirašinėjimo konfidencialumą. Iniciatyva remiasi technologiniu principu, kad be išimties visi susirašinėjimai ir visose sistemose turi būti stebimi ir automatikai tikrinami ar ten nėra „įtartino turinio“. Jei turinys bus atpažįstamas kaip galintis kelti pavojų, apie jį automatiškai informuos poilicijai ir visai nebūtinai valdžios struktūroms. EP ketina peržiūrėti nutarimo papildymą, kad ši iniciatyva įpareigotų susidiegti tokio monitoringo sistemas privalomai visoms IT kompanijoms, kurios savo platformose naudoja susirašinėjimo įrankius ar el. paštą.

Vokietijos Piratų partijos atstovas Patrick Brayer nurodė visas rizikas, bet svarbiausia jų, kad norint skanuoti absoliučiai visą privatų susirašinėjimą nereikės jokių teismų leidimų ir net pareikštų įtarimų. Tai gana radikaliai keičia teisę ir panašu niekas nesuka dėl to galvos. Jei tarkime, algoritmas nustatys, kad yra kokia nors rizika, tai susirašinėjimo turinį ir netgi asmenines ar net intymias fotografijas turės teisę peržiūrėti teisėsaugos atstovai ir privačių korporacijų darbuotojai. Žinia, algoritmai gali suveikti neteisingai ir klaidingai nurodyti teisėsaugos organams pažeidimą, pavyzdžiui aptikę atostogų nuotraukų albumą su vaikų atvaizdais pliaže ir pan. Tokiu būdu yra reali rizika, kad įstatymus gerbiantys asmenys gali nepelnytai sulaukti rimtų nemalonumų. Taip pat yra pavojus būti piktavališkai sukompromituotam chakerių veiklo pagalba ir pan.

Iš asmeninės patirties, galiu pasakyti, kad nėra nei vienos 100% saugios sistemos ir ugniasienės. Gamintojai dažniausiai giriasi jei efektyvumo skaičius yra apie 98% ir daugiau, nes tik tokį galima naudoti marketingo tekstuose. O kas liečia NGFW (new generation firewall) kontento filtravimo algoritmus, tai jų efektyvumas dar blogesnis. Pamenu vieną nutikimą iš profesinės veiklos, kai įdiegėme interneto saugumo sprendimą viešbutyje. Ten buvo nustatyta, kad ugniasienė automatiškai blokuoja pornografinį turinį. Į reception prisistatė užsienio pilietis ir pasipiktines pareikalavo atblokuoti jo prieigą prie gėjų pažinčių portalo, nes veišbutis esą jį diskriminuoja. Tai grįžtant prie temos, tas privatumo reikalavimas visada buvo LGBT necessary, kaip ir žurnalistų bei visokių kovotojų už demokratijas ir taip vadinamų opozicionierių, kad ir toje pačioje Baltarusijoje. Vokiečių politikas pastebi, kad ir pačios aukos tokiu būdu praras galimybę saugiai anonimiškai kreiptis į teisėtvarkos organus. 

O patys EP svarstymai buvo audringi. Niderlandų parlamentarė Sophie in ‘t Veld skundėsi, kad buvo naudojamas „moralinis šantažas“, ji teigė: „visada, kai užduodavinėjau esminius aštrius klausimus, visada pasigirsdavo vieša abejonė ar mano ketinimai kovoti vaikų pornografija yra tikri“. Kita Vokiečių parlamentarė Birgit Sippel apie svarstymą sakė: „buvo didžiulis spaudimas tik tam, kad viska padaryti labai greitai ir susitarti“. Priimtas teisinis dokumentas pažeidžia 7 ir 8 Europos chartijos straipsnius, kuriuose kalbama apie pagarbą asmens ir šeimos asmeniniam gyvenimui. Tai akivaizdus ne tik BDAR (GDPR) direktyvos pažeidimas, bet ir Europos teismo precedentinės teisės 177 punkto, kuriame teigiama, kad draudžiamas pastovus atomatinis privataus susirašinėjimo analizavimas. 

ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, dar vasara, nukėlė galutinį svarstymą į rugsėjį ir įpareigojo papildyti dokumento projektą. Tačiau, jei jie ir patvirtins parlamente tai, dar reikės gauti Europos tarybos suderinimą ir be jokios abejonės greičiausiai prieš tokį įstatymą pasisakys Europos teismas. Na bet čia plačiau gal kokie teisininkai gali pakomentuoti. Aš tik pamenu kai dar šių metų pirmoje pusėje diskutavome su žmona ir kai jai sakiau, kad štai jie norės pakeisti tą ir aną, ji labai suabejojo, nes teigė, kad tai be protio sudėtinga ir keblu. Deja, matome kad viskas vyksta pakankamai greitai ir būtent apie tai kalbėjo profesorius Ignas Vėgėlė savo žinomame pasisakyme.