Gyvenimas bus kitoks

2020 metai, švelniai tariant, buvo audringi. 2021 atrodo netapo ramesni. Neminint tų audrų, sunku rašyti. Tuomet parašysiu apie jūrą. Įžangai.

Įsivaizduokite, kad esate vieni laive, audringoje jūroje. Ką norėtumėte turėti? Nežinau, kaip jūs, bet aš norėčiau turėti kompasą, sekstantą ir jūrlapį (žemėlapį). Turint šiuos tris dalykus, šansas pasiekti saugų uostą būtų neblogas. Žinant kryptį, galima plaukti tik su kompasu. Daugumai užtenka kompaso. Kai kurios kryptys gana populiarios, pavyzdžiui, ,, Europos Žaliasis Kursas” ir ,,Karantino kursas”. Neatrodo, kad jos susijusios, tai kur čia šuo pakastas? Tam, kad suprastume, reikalingas žemėlapis. Žemėlapis yra. Štai jis:

Žemėlapis spalvotas, atrodo, nesenas. Išties, tai pagerinta 1971 metų originalo versija. Originalas, kurį turiu, atrodo štai taip:

Kaip matote, originalas subraižytas ir prirašytas datų. Ne aš jį apipaišiau, bet ten buvo ir liniuotė, kurią matote nuotraukoje. Knygą pirkau naudotą, už 1 dolerį, prieš 8 metus. Tai, kad joje radau liniuotę tarp puslapių, ten, kur apipaišytas grafikas, yra įdomu. Gal jos niekas daugiau neatvertė nuo 1976 metų iki pat 2013? Visai gali būti, nes knygos būklė ir dabar puiki. Žodžiu, ne iš rankų į rankas keliaujantis ir visko matęs bestseleris. Man knyga tiko. Tiksliau ji mane sužavėjo. Norėjau turėti ne pdf failą, o tikrą, apčiuopiamą knygą. Nuo tada, kai pirmą kartą užtikau ją internete, kur ji buvo apibūdinta kaip ,,Tiksliausia kada nors išsakyta ekonominė prognozė”. Apibūdinimas mane suintrigavo, knyga – užkabino.

Taigi, pakalbėkime apie ekonomiką, o ekonomiką mes išmanome ar ne? Suprantame, kad, kai ji auga gerai, o kai smunka blogai? Žinome, kad visos pasaulio valstybės, jei tik gali, skatina verslą, ekonominį augimą, investicijas, plėtrą, ir, aišku, žinome daugybę kitų, su ekonomika susijusių reikalų. Tai tuomet „5% BVP augimas šiais metais” turi būti geros žinios, juk taip?

O, bet, tačiau…Viskas, kas laikui bėgant auga tam tikru procentu, auga eksponentiškai. Auga ribotoje planetoje. Nesibaigiantis augimas fiksuotame tūryje. Tūryje, kurį reaktyviniu lėktuvu per pusiaują galima apskristi per 44 valandas, o gal ir greičiau… Kaip ten yra su tuo verslo skatinimu, investavimu, pelno marža, bitkoinu, vystomais projektais ir 2021 metų atsigavimo prognozėmis? Matote problemą? Aš matau.

Mano darbe buvo svarbu žinoti mašinos technines galimybes (ribojimus). Reikėjo išmanyti bendras lėktuvo charakteristikas ir atskirai kiekvienos sistemos: hidraulikos, kuro, elektros, variklio, navigacijos, kondicionavimo, gaisro gesinimo, stabdžių ir kitas. Reikėjo žinoti sparnų mostą ir minimalų apsisukimo spindulį (tai svarbu, kad nepasuktum, kur nereikia, ir sparno galu neužkabintum stulpo ar pastato, kai nežinomame oro uoste riedi į stovėjimo aikštelę). Kai kurie ribojimai turi ir egzotiškų pavadinimų. Pavyzdžiui „Karsto kampas“. Karsto kampas – tai leistino skridimo greičių diapazono susitraukimas, iš dviejų pusių veikiant dviem skirtingiems reiškiniams, iki vienos reikšmės. Sistemos, ribojimai, rizikos valdymas – lakūno darbo kasdienybė. Gal dėl to darbo aš savaip žiūriu į Žemę. Žemė man panaši į lėktuvą – ji tik skrenda kosmose, o ne atmosferoje. Suprantama, kad šis kosminis laivas ,,Žemė -1” su 7,8 milijardo keleivių turi ir sistemas – lėktuvo sistemų atitikmenis arba visai į jas nepanašias sistemas. Žymiai didesnes sistemas, bet tikrai veikiančias pagal tam tikrus dėsnius. Lygiai taip pat egzistuoja tų sistemų ribos.

O dabar susipažinkite su ekonomistu Aurelio Peccei

Apie jį parašysiu trumpai. 1965 metais Aurelio Peccei pasakė kalbą. Jo kalbą išsivertė amerikiečiai, o tada rusai. Atsirado žmonių, kurie panoro su juo susitikti ir aptarti reikalus išsamiau. Visa tai atvedė iki ,,Romos klubo” ir knygos ,,Augimo ribos”. Knygos turinys ir atradimai buvo pristatyti 1971 m vasarą ( gražus jubiliejus šiemet!), o pati knyga išspausdinta 1972 metais. Žemėlapis, kurį jums parodžiau, yra paimtas iš minėtos knygos.

Esminės knygos mintys:

pasaulinė pramonės produkcija, tenkanti vienam gyventojui, pasiekia piką maždaug 2008 m., po to sparčiai mažėja

maisto produkcija, tenkanti vienam gyventojui, pasiekia piką maždaug 2020 m., po to sparčiai mažėja

pasaulio gyventojų skaičius pasiekia piką 2030 m., po to sparčiai mažėja

Ten yra ir daugiau įdomių dalykų, tačiau užtenka suprasti, kad 2008-2020 yra (atsiprašau, buvo) piko metai, kitaip sakant, geriausi laikai – kai visko yra daug, ir beveik visiems. Ar tiksli yra prognozė, paskelbta prieš 50 metų? Man ji pakankamai tiksli. Knygoje buvo daroma prielaida, kad nieko nekeičiant, pasaulio ekonomika augs eksponentiškai tol, kol išteklių trūkumas, tarša ir kiti faktoriai apribos augimą. Kaip buvo, matyti iš grafiko:

Šios lygties rodiklis (0,0292) rodo, kad pasaulio ekonomika nuo 1980 metų kasmet didėjo vidutiniškai 2,92%. Ar gali taip tęstis toliau? Galbūt, bet pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra ,,ekonomikos augimas”. Dauguma žmonių, ekonomikos augimą, pirmiausia susietu su su pinigais. Tai didesnis BVP, didesnė apyvarta, didesni atlyginimai, biudžetas, ir kiti kasdieniai, įprasti bei dažnai nuobodūs dalykai. Tačiau ekonomikos finansuose kai kas yra nutylėta. Nepasakyta kažkas svarbaus, nepasakyta, kad ekonomika tai procesai kuriems galioja fizikos dėsniai.

Geležies rūda išlydoma ir tampa plienu. Plienas tampa geležinkelio bėgiais, laivų korpusais, mašinomis, ryšių bokštais, antenomis ir dangoraižių armatūra. Pieva tampa arimu, vėliau kviečių lauku, grūdų derliumi, miltais ir galiausiai bandelėmis bei pyragais. Tai procesai nuo kurių renkami mokesčiai ir pagal kurios apskaičiuojamas ekonomikos dydis. Jei procesų daugėja. Ekonomika auga. Tokių procesų vyksta šimtai tūkstančių kiekvieną dieną valandą, ir minutę. Visi jie kuria mūsų gyvenimo gerovę, ir visi jie yra išmatuojami pinigais. Tai kur čia fizika? Fizika prasideda nuo abstrakčios sąvokos „Energija“. Taip taip, abstrakčios sąvokos.

Fizikoje energija yra abstraktus dydis, kuris yra susijęs su dinamiška uždarosios sistemos būsena ir kuri išlieka nepastovi su laiku. Tai abstrakcija, priskirta fizinės sistemos būsenai. Dėl įvairių savybių (cheminės sudėties, masės, temperatūros ir t.t.) visi kūnai turi energiją.

Žodžiu energija yra abstrakcija, tačiau be šios abstrakcijos nevyksta joks ekonomikos procesas ir joks materialus virsmas. Geležies rūdą reikia lydyti, televizijos programą reikia perduoti radijo bangomis arba šviesolaidžio kabeliu, kažką reikia transportuoti arba transformuoti. Net abstrakčiai mastydamas apie visatos paslaptis smegenyse naudosi gliukozėje sukauptą energiją. Žodžiu energija yra abstrakti, tačiau jos reikia visur. Jei energiją suklasifikuoti pagal šaltinio tipą, iš abstrakčios sąvokos ji staiga tampa materialiu dalyku: anglimi, nafta, dujomis, mediena ar cukrumi.

Taigi, jei procesuose dalyvauja energija, o procesai yra ekonomika, tuomet ekonomikos dydis turi sietis su vartojamos energijos kiekiu, pavyzdžiui naftos. Ir štai diagrama. Šalių BVP dydis – Y ašyje, naftos sąnaudos – išilgai X ašies. Skalė logaritminė.

Kaip matote, beveik tobula koreliacija. Kitaip sakant, norint didesnio BVP, reikia deginti daugiau naftos! Tai tiesioginis ryšys tarp ekonomikos dydžio ir deginamos naftos kiekio. Kažkaip fizikinė abstrakcija nejučiomis pavirto apčiuopiamu materialiu naftos kūnu. Nafta tai energija. Taigi, ekonomikai reikia naftos, kad ji gyvuotų ir reikia naftos, kad ji augtų. Šioje vietoje peršasi akivaizdus klausimas: kas nutiks, jei pasaulio ekonomika augs 2,92% kasmet ateinančius 24 metus? Skaičiuojant JAV doleriais ji išaugs nuo dabartinių 85 trilijonų iki 170 trilijonų, kitaip sakant, pasaulio BVP bus du kartus didesnis už dabartinį dydį.

Tai reiškia, kad pasaulis vartos maždaug du kartus daugiau naftos, anglies, gamtinių dujų, medienos, geležies, vario, fosforo, švaraus vandens, ir kitų išteklių nei vartoja šiandien. Atsiprašau, tačiau tai neįmanoma. Nurodytų išteklių nėra pakankamai. Jų net nėra pakankamai išlaikyti dabartinį vartojimą.

Šioje vietoje daugumai tikriausiai norisi šaukti „Nesąmonė!“ „Negali būti!“ „Tikrai dar ne!“ ar panašiai. Tuomet paklausiu. Ar skaičiavote? 99,99 procento neskaičiavote. Jei neskaičiavote, tuomet turėtumėte pasitikėti tais kurie skaičiavo, arba skaičiuoti patys. Skaičiavo Donella H. Meadows, Dennis L. Meadows, Jørgen Randers, William W. Behrens III ir kiti. Skaičiavimai buvo neįmantrūs, superkompiuteris iš 1970 metų dabar neatrodo „super“, bet tas kompiuteris pagal matematinį modelį įvertino žmonijos turtą (išteklius), jo švaistymo greitį ir pateikė atsakymą.

Paprasta ar ne? Taigi, užfiksuokim faktą: 1971 metai skelbta prognozė, numatė ekonomikos mažėjimą, apytiksliai po 2015 metų. O dabar peršokime į kitą dalyką.

,,One ring to rule them all” – ,,Vienas žiedas visiems valdyti“

Graži pasaka “Žiedų valdovas”, o kas galėtų būti žiedo atitikmuo realiame pasaulyje? Kas turi galią valdyti geležį, uraną, švarų vandenį, anglį, jūros gėrybes, derlingą dirvožemį ir kitus išteklius? Kas galėtu būti išteklių valdovas? Aš renkuosi naftą. Nafta – pagrindinis transporto sistemos energijos šaltinis – ekonomikos kraujas. Be naftos, kiti ištekliai lengvai nepasiekiami. Nafta transportuoja beveik viską. Svarbiausia, kad nafta transportuoja kitus išteklius – metalų rūdas, mineralus, maistą, žaliavas. Kol kas nėra efektyvių elektrinių sunkvežimių ir kalnakasybos mašinų, nėra didelių elektrinių lėktuvų, mazutas dega laivuose, o žibalas lėktuvuose. Tai, kad vienas kitas pilietis, važiuoja elektriniu automobiliu, beveik nieko nereiškia. Tai tik vyšnia ant gražaus energijos torto. Didžioji dalis krovinių vežama sunkesniu transportu, deginant naftos produktus. Todėl nafta – esminis išteklis.

Kodėl nafta tokia svarbi? Kaip dar įsivaizduoti jos svarbą? Pabandykime per pinigus. Naftą galima apibrėžti trimis žodžiais: kaina, savikaina, vertė. Naftos vidutinė kaina šiuo metu – 79 doleriai už barelį. Savikaina – apie 60 dolerių. O kokia yra naftos vertė? Apskaičiuokime. Vienas naftos barelis beveik lygus 159 litrams. Toks kiekis naftos atstoja keturis su puse metų žmogaus fizinio darbo. Esant minimaliam valandiniam įkainiui 3,72 EUR gauname 235 699 eurų ir 20 centų. Du šimtai su virš tūkstančių! Netikite? Skaičiuokime kitaip. Automobilis – nedidelis, su keleiviais sveria 2 tonas. Sunaudoja kuro apie 6 litrus 100 km. Ne fantastika, o įprastas skaičius. Toks mažylis su 159 litrais kuro (vienu naftos bareliu) gali nuvažiuoti 2650 kilometrų. O kiek laiko žmogus stumtų mašiną 2650 kilometrų? Vien nueiti 2650 km yra iššūkis, o nustumti dvi tonas ant ratų rankomis? Samdytas darbuotojas turėtų per darbo dieną nustumti 2 tonas prekių, žaliavų ar keleivių 2,6 kilometro, kad suspėtų tai padaryti per keturis su puse metų. Štai kodėl mes gerai gyvename, atsiprašau, gyvenome. Todėl, manau, teisinga užrašyti – naftos barelio vertė yra 235 700 eurų be kelių centų:) Nafta tikrai labai vertinga.

Dabar suskaičiuokime, kiek dar liko to vertingo dalyko. BP (British Petroleum) kompanijos analizės skelbiamas rezervas: 1 650 585 140 000 barelių. Daliname iš vidutinio dienos suvartojimo, kuris 2019 metais buvo 95 192 000 barelių ir dar iš 365 dienų. Gauname , kad esant 2019 metų vartojimui, naftos liko 47 metams. Atrodo neblogai? Tiesa sakant blogai. Jei manote, kad problema dar toli, tai labai klystate. Nafta netekės iš gręžinių vienodu greičiu 47 metus ir 2069 metais pasibaigs. Nafta taip neteka. Yra procesas, vadinamas naftos piku. To reiškinio neįmanoma apeiti ir jis reiškia, kad prieš pasibaigiant naftai iš telkinio, jos išgavimo greitis (kiekis per dieną) sulėtėja. Pirmas žmogus kuris nusakė šį procesą buvo geologas Marion King Hubbert. Jis dar 1956 metais numatė galimą JAV naftos produkcijos piką apie 1965 metus.

O dabar pereikim prie pavyzdžių ir apšilimui paimkime pavyzdėlį iš Norvegijos naftos gavybos istorijos Šiaurės jūroje:

Matote kaip naftos gavyba auga, pasiekia viršūnę ir po to mažėja? Elementaru ar ne? Galite paprieštarauti, kad tai tik Norvegijos atvejis. Tuomet išplėskime sąrašą. Štai sudėtingesnis keliolikos šalių grafikas:

**Prie šalių pavadinimo nurodyti metai kada buvo pikas**

Pasaulinio naftos piko datą galima apskaičiuoti įvertinus istorinius atradimų duomenis. Labai supaprastinus, piko data turėtų būti praėjus 40 metų nuo naftos telkinių atradimų piko. Pastarasis įvyko apie 1965 metus. Po 1965 metų, naujų naftos telkinių atrandama vis mažiau. Atrodo štai taip:

Taigi, naftos gavybos pikas (maksimalus naftos tekėjimo greitis iš telkinių ir, aišku, vartojimas) turėjo įvykti apie 2005 metus. Bet naftos gavyba augo ir po 2005. Kodėl 2005 nebuvo piko metai? Dėl išgavimo technologijos tobulėjimo. Skalūninė nafta, šalutiniai produktai ir kitokia egzotika prisidėjo prie bendros statistikos. Nėra lengva atrinkti teisingus skaičius ir numatyti tikslią naftos piko datą. Šiuo momentu svarbu ne ji, svarbu, kaip mažėja naftos gavyba po piko. Naftos telkiniui pasiekus gavybos piką, kelionė žemyn skaičiuojama procentais. Po piko iš telkinių išgaunama vienu-keliais procentais mažiau naftos nei praėjusiais metais. Pasauliniu lygiu atrodys maždaug taip:

Šioje vietoje derėtų paaiškinti kas čia per paveikslėlis. Tai Tarptautinės Energetikos Agentūros išvada, kas nutiktu su naftos gavyba nutraukus investicijas 2018 metais. Punktyrinės linijos rodo scenarijus kurie vadinasi Naujas scenarijus(NPS) ir tvaraus vystymosi scenarijus SDS. Kas slepiasi po jų pavadinimais, visai nesvarbu. Tos punktyrinės (žalia ir mėlyna) linijos praktiškai reiškia norimą išgauti naftos kiekį, arba kitaip sakant kiek naftos reikėtu išgauti kad ekonomika vis dar šiaip taip augtu. O štai spalvota dalis reiškia labiau tikėtiną realybę. Jos reikšmė persiskaito taip: apie 2025 metus naftos gavyba nukris 50 procentų. Šiandien yra 2021 metų pabaiga, ir spėkite ką turėjome 2020 metais? Ogi naftos gavybos pasaulinį kritimą 8,2%. 2021 metų duomenys bus paskelbti dar negreitai, bet jau girdime ir matome kylančias dujų, elektros, kuro kainas bei naujus mokesčių projektus dyzeliniams automobiliams, seniems automobiliams ir dar visokias kitokias „žalias“iniciatyvas…

Dabar susumuokime faktus:

1. Grupė mokslininkų dar 1971 metais apskaičiavo apytikslę maksimalios gerovės dydžio datą, kažkur tarp 2008 – 2020 metų.

2. Geologiniai duomenys rodo, kad naftos telkiniai turi produkcijos piką.

3. Pagal naujausius gavybos duomenis tikėtina, kad naftos pikas įvyko 2019 metais.

4. Naftos rezervas 2019 metų vartojimu – 47 metai.

5. Ekonomika tiesiogiai priklauso nuo naftos.

Čia jau galima įžvelgti problemą. Ekonomika ,,turėtų“ augti, bet naftos gavyba kris. Gavyba kris procentais, ekonomika kris procentais. Dėl naftos piko išlaikyti 2019 metų vartojimo greitį yra neįmanoma. Problema ne po 47 metų o čia ir dabar. Ką daryti? Sutaupyti naftos! Kaip sutaupyti naftos? Sumažinti ekonomiką dvigubai! Naftos, tokiu atveju, ,,užtektų” dar 94 metams. Bet neapsigaukite! Naftos pabaigos data šiuo atveju nesvarbi, ir net neteisinga. Esmė ta,kad naftos reikia šiandien. Šiandienos poreikiams tekinti sunaudojama didžioji dalis naftos, ir tik likutis generuoja ekonominį augimą. Apytiksliai taip: 95 % naftos vartojama ekonomikos išlaikymui, 5% -ekonomikos augimui. Jei naftos gavyba krenta 10% nebeturite ekonomikos augimo, o dabartinis lygis tampa neįmanomas – vyksta ekonomikos susitraukimas. Nesvarbu, kad išeigos kritimas 10% atitolino teorinę naftos pabaigos datą keturiais-penkiais metais. Štai ir esmė:

Ekonomikos augimas priklauso nuo energijos(naftos) pertekliaus!

Be energijos pertekliaus, ekonomikos augimas neįmanomas. Pagal turimus duomenis ir pagal labai senus apytikslius skaičiavimus galima spėti, kad 2019 metai buvo naftos piko metai. Tai reiškia, kad naftos perteklius, reikalingas generuoti ekonomikos augimą virš 2019 metų lygio, neegzistuoja. Nežinau kaip aiškiau parašyti. Ekonomikos augimas baigtas. Dėkoju visiems už dėmesį.

Gal būtu geriau ne taip žiauriai? Kur tuomet, atsinaujinantys ir kiti energijos šaltiniai? Kokia jų svarba? Gerai, pakalbėkime ir apie juos. Štai, kaip atrodo visa pasaulio vartota ir vartojama energija:

Iš šitos schemos gerai matosi kokį kelią turi nueiti žmonija ir „Europos Žaliasis kursas“ kad pasiektu nulines CO2 emisijas. Populiariausias kandidatas – saulės energija. Jos suvartojimas pažymėtas geltonai. Tam kad CO2 emisijos būtu nulis, beveik visas grafikas turėtu pageltonuoti. Ar įžiūrite geltoną spalvą? Aš sunkiai. Pagal šį grafiką nepanašu, kad spėtume prisitaikyti, prie krentančios naftos gavybos. Greičiausias įvykęs transporto technologijos perėjimas buvo iš anglies į naftą. Užtruko apie 50 metų ir tai buvo transformacija iš prastesnio energijos šaltinio (anglies) į geresnį – naftą. Dabar pasaulis turėtu sukti nuo patogiausio ir efektyviausio link prastesnio šaltinio, o laiko nėra daug. Norint suspėti, ekonomiką reikėjo pradėti pertvarkyti 1971 metais…

Tai štai, reikėtu kažkaip užbaigti šį kūrinėlį o pasakoti yra dar labai daug ko. Kadangi tikėtina ,jog apie naftos piką ,išgirdote pirmą kartą, arba girdėjote kitaip (yra daug ekonomistų prieštaraujančių jo reikšmei, datai, metodikai ir tt.) siūlau tik pamąstyti. Pagalvoti patiems ir įvertinti. Jei naftos piko data (2019 metai) yra teisinga, kaip keisis gyvenimas? Kas pasikeis ekonomikoje? Ką jūs norėtumėte veikti kitokiame pasaulyje? Pasaulyje kuris kiekvieną dieną trauksis ir sparčiai keisis? Gal svajojate kažką pamatyti tolimoje šalyje? O gal norite keltis gyventi iš miesto į kaimą? Gal laikas rinktis profesiją, o gal laikas sustoti ir lėtinti gyvenimo tempą? Individualios galimybės besikeičiančiame pasaulyje yra milžiniškos, žmonijos – labai ribotos.

Apie pokyčius bei galimybes kalba ir Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Reikia tik pažiūrėti trumpą video „PSO receptai sveikam ir žaliam atsigavimui po COVID-19″ su tagu „Ensure a quick healthy energy transition“. Vertimas: „Užtikrinti greitą, sveiką energijos pakeitimą“.

Jei nesupratote užuominos, paaiškinu: PSO susirūpino energijos pakeitimu. Ir dar kokiu! Greitu pakeitimu! Į ką keisime, neparašyta, bet panašu, kad energijos transformacija yra neišvengiama. Kaip jie sako: „ … Tačiau pandemija leido mums žvilgtelėti, kaip galėtų atrodyti mūsų pasaulis, jei žengtume drąsius žingsnius, kurie yra reikalingi pažaboti klimato kaitą ir oro taršą. Mūsų oras ir vanduo galėtų būti švaresni, mūsų gatvės galėtų būti ramesnės ir saugesnės, ir daugelis iš mūsų atrodo naujus būdus dirbti ir praleisti daugiau laiko su šeima. Kuomet kai kurios šalys pradeda atverti savo visuomenes ir ekonomikas, klausimas kurį turime atsakyti yra: ar mes grįžime prie to kas buvo, ar mes išmoksime pamoką kurią mus moko pandemija apie ryšį su planeta? Atstatyti – reiškia atstatyti žaliau.“

Gatvės bus tuštesnės ir ramesnės? – tikrai taip! Saugesnės? – abejotina. Atrasime naujus būdus dirbti? -visiškai teisingai! Transformacija reikalauja naujų profesijų, daugiau darbo rankų energetikos sektoriuje, ir mažiau pramogų industrijoje! Planeta taps švaresnė? – PSO pamiršo paminėti kada, nes dėl sistemos inercijos užterštumas dar kurį laiką didės. Ar išmoksime pamoką apie ryšį su planeta? Kaip liaudyje sako: velniai žino. Tai maždaug toks tas ryšys tarp „Europos Žaliojo kurso“ ir „Karantino kurso“. Pavadinau šį kūrinį -„Tekstas žalias“ .Pagal žaliąją madą, atsinaujinančius energijos šaltinius, „žalias” technologijas ir pagal filmo „Matrica“ mėlynąją piliulę. Ir šiaip jis žalias ir neišbaigtas…

Čia užgriebiau tik paviršių, gilesni dalykai jūsų pačių rankose. Tyrinėkite, ieškokite, klauskite, būkite smalsūs ir pozityvūs. Mūsų visų laukia įdomūs laikai, o jūs turite teisę rinktis, teisę žinoti, teisę spręsti ir veikti. Tikiuosi žemėlapis jums pravers.