Gal dalis skaitytojų yra girdėję, bet nesureikšmino. Tokia ta žmogaus prigimtis, kad jei kažkas gresia nemalonaus, dauguma linkę numoti ranka iki „rytojaus“. Taip atsitiko su Lietuvos kelių direkcijos e. tolling projekto kick off. Apie jį be ypatingų fanfarų pranešė ir viskas nuliūliavo. O viso reikalo esmė tikrai iš esmės keičianti kone kiekvieno buitį ir įpročius, nes nuo 2023 metų bus apmokestinti valstybinės reikšmės magistraliniai keliai. Mokestis bus skaičiuojamas už nuvažiuotą atstumą ir atsižvelgiant į automobilio tipą bei išmetamų teršalų kiekį. Reikia manyti, kad kaina bus nemaža, „Linavos“ atstovai teigia jog jis gali padidėti iki 20 kartų. Žinant „žaliojo kurso“ vykdymo normatyvus, visas projektas jau turi lozungą – „teršėjas moka“.

„Deriname papildomų reikalingų teisės aktų įgyvendinimą su Susisiekimo ministerija. Rengiame komunikacijos strategiją, kurią paleisime prieš startuojant projektui“ – Seimo ekonomikos komitete pasakė kelių direkcijos departamento vadovas Darius Ražinskas, po to kai pranešė jog pasiskolino iš Finansų ministerijos 34.8 mln. Eur su itin mažomis palūkanomis iki 2025 m. Suma tikrai maža, nes jei kas dar nežinojote, Kelių direkcija keliams remontuoti ir renginiams gavo dvigubai didesnę – 86.6 mln Eur sumą iš 2020 m. iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių EK skirto asignavimo biudžeto. Keista, kaip virusas paveikė kelių infrastruktūrą ir kaip išasfaltavus žvyrkelius pandemijos pasekmės gali būti sušvelnintos? Ar tokiu būdu bus užtikrinamas geresnis greitųjų pagalbos automobilių privažiavimas ir tai kažkaip didina vakcinavimo tempą. Greičiau tokios milijoninės injekcijos padidins valstybinį pandemijos eigos palaikymą, nes apart materialaus turto kūrimo, dalis Covid lėšų sunaudota renginiams organizuoti, pavyzdžiui – „Saugaus eismo salelių“ akcija, „Saugaus eismo renginiai visai šeimai“, „Vairuotojų dienos minėjimai“ arba „Kaip užsegtas saugos diržas gali išgelbėti gyvybes“. Neturiu žalio supratimo kaip diržas gali būti susijęs su viruso plitimu, bet žinau, kad tokie biudžetai sėkmingai kuria šiltus etatus, pinigų medžius ir meilę valdžiai. Reiktu paminėti, kad Kelių direkcijos apetitas buvo dar didesnis ir jie iš Covid skirtų pinigų 1.4 mlrd. Eur lovio norėjo nei daug nei mažai, beveik 130 mln. Eur. Šitoje vietoje verta prisiminti visai nesenai Europos audito rūmų Covid pasekmėms mažinti ES narėms skirtų 147.8 mlrd. Eur įsisavinimo vertinimo ataskaitą. Ten viskas gražu ir blizga, nes tik 4 mlrd. Eur blogai „susigėrė“, viso labo 2.7%… niekniekis. Tai neturi kažkaip stebinti, nes juk subraškėjus Dulkio kėdutei, jam kaip alternatyva buvo pasiūlytas darbas būtent toje institucijoje. Žodžiu interesų konfilkto nėra, net kai audituoja tie asmenys kurie prieš tai pattys tas lėšas ir skirsto. Su savo be precedenčiu biurokratinių aparatu ir biurokratine korupcija ES tikrai tampa panaši į TSRS aparatą.

Bet grįžkime prie mokamų Lietuviškų lopais aplipdytų kelių. Tas 40 mln. biudžetukas itin mažas ir jo tikrai nepakaktų įrengti fizinei tradicinei infrastruktūrai. O juk būtent tokią įsivaizduoja skaitytojas, bent jau tas kuris yra mates toll postus užsienyje. Tai yra nebus tų išplatėjimų, užtvarų ar net galų gale vinječių degalinėse, tai jau atgyvena. Tikėtina tokios sumos reikia sistemai kurią pradėjo naudoti lenkai. Vežėjams bus siūlomi GPS siųstuvai, o to alternatyva ir privatukams pristatoma inovatyvi ir pigi GPS sekimo sistema per mobilų telefoną. Pigi, nes duomenų surinkimą atliks vartotojo įrenginys, ką jau dabar išpilotavo su GP. Vieša paslaptis, kad vyriausybė seka ir skaičiuoja žmones pagal susivakcinavęs ir ne požymį, seką aktyvumą, kiek būni namie, kiek lankaisi parduotuvėje kiek laiko praleidi darbe ir net paišo žemėlapius iš nuasmenintų duomenų. Ir jei kas nors galvoja, kad vyriausybės „bespridielščikai“ neprieina prie nenuasmenintų duomenų, tai turite būti naivesni už tas bobutes kurios atiduoda santaupas telefoniniams sukčiams. Taigi per asmeninio telefono aplikaciją, būtent toks principas greičiausiai bus diegiamas, nes jis labai gerai dera su „better connected living“ ideologija, nes netolimoje ateityje dėl daugybės tokių aplikacijų, integracijų, autorizacijų bus pasiektas didelis vartotojų nepasitenkinimas ir „diskomforto skausmo“ riba. Štai tada gausime sprendimą – vieningą digital ID, skaitmeninę paskyrą, skaitmeninį antrininką. Jis bus su ar be socialinio kredito sistema, dabar nespekuliuosiu, bet čia labiau politinė, o ne techninė detalė.

Pabaigai pasakysiu, kad akivaizdu jog, kaip gyvenime taip ir čia – ne piniguose laimė. Žaliosios iniciatyvos neskirtos gerinti kelių būklei, infrastruktūrai ir jau tikrai, neatneš papildomų pajamų Valstybei. Visada reikia prisiminti, kad šiuo momentu Valstybė pinigų turi apsčiai, o visos ateinančios žaliosios iniciatyvos yra vartojimo cut off‘as, tai lėtėjanti ekonomika su visomis savo pasekmėmis. Daugiau, kaip yra statoma „Naujos kartos Lietuva“ aš parašysiu kituose straipsniuose, o gal net jų serijoje, nes ten oi kiek daug visko įdomaus vyksta.

Nuorodos:

Lietuvos automobiliū kelių direkcijos biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio 2020 m. rugpjūčio 31 d. aiškinamasis raštas https://lakd.lrv.lt/uploads/lakd/documents/files/biudzeto_vykdymas/2020/2020_3.pdf

Naujai kelių rinkliavos sistemai Lietuvoje skirta 35 mln. Eur paskola https://trans.info/lt/naujai-keliu-rinkliavos-sistemai-lietuvoje-skirta-35-mln-eur-paskola-258786

Kelių direkcijos Susisiekimo ministerijai pateikti projektų sąrašai Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšoms gauti https://lakd.lrv.lt/lt/projektai/covid-19-plitimo-sukeltu-pasekmiu-mazinimo-priemoniu-plano-lesoms-gauti