Ekskursija į Babelio bokštą

Tegul tai bus toks „išlengvintas“, o kai kam gal net paviršutiniškas pasakojimas. Bet sakykime tai yra tarsi monologo transkripcija, pasakojimos triukšmingame bare geram draugeliui, kuriam reikėjo kažkaip tai greitai paaiškinti, o pas jį kantrybės tik dešimčiai minučių, nes būtent tiek jo bokale yra gėrimo. Taigi pasakosiu apie galingą, bet menamą Babelio bokštą kuris, kaip ir jo biblinis pirmtakas yra dar tik statybų eigoje. O viskas prasidėjo gal būt prieš du dešimtmečius, nors kai kas sako, kad daug ankščiau, kai nemėgstantys dėmesio žmonės „už užuolaidų“ nusprendė perdaryti mus supančio Pasaulio tvarką. Kelios versijos, kodėl taip buvo reikalinga padaryti yra išdėstytos senesnėse publikacijose, pavyzdžiui Gyvenimas bus kitoks arba Nano Bio Cogno

Čia noriu papasakoti apie filosofinį „Tesėjo laivo“ paradoksą, kurį daug kur galima pritaikyti. O buvo toks daugybę žygdarbių nuveikęs didvyris Tesėjas iš Atėnų. Jis ten berods nužudė Minotaurą ir taip išgelbėjo savo miesta nuo milžiniškos duoklės. Atėnų gyventojai, jausdami didžiulę pagarbą išsaugojo Tesėjo laivą, ir net pavertė jį šventa vieta. Na ir bėgant laikui medinio laivo lentos pradėjo pūti, o jas gyventojai pakeisdavo vis naujomis iki kol viso laivo visos lentos buvo pakeistos. Neliko nei vienos originalios laivo detalės. Ar tai yra tas pats Tesėjo laivas? – pradėjo klausinėti filosofai vinas kitą. Autoritetingai pasisakė Aristotelis. Anot jo, kiekvienas daiktas turi formą, medžiagą iš ko jis padarytas ir esmę. Visiškai pakeitę objekto medžiagą, mes nepakečiame jo esmės, todėl laivas yra tas pats. Panašiai yra su mūsų Civilizacija, nes kai kas sumanė, kad netrukus turėtų išnykti valstybių sienos, įprasti pinigai, įprasta šimtmečius tobulinta teisė ir etika, gyvenimo taisyklės, santvarka, žmonių namai, darbas, pramogos, maistas, tradicinės šeimos samprata, krikščionybės religija, lytis, kūno genetinė sudėtis ir ko gero egzistavimo prasmė. Ar tai reiškia, kad Civilizacija turi transformuotis į kažą kitko? Aristotelis atsakytų – NE: Civilizacija lieka, nors ir be formos. Atminkite šią svarbią išvadą, prie jos grįšime dar vėliau.

Tesėjo laivas

O juk Civilizaciją užsimota perdaryti neatpažįstamai. Kažką panašaus, esame matę tik fantastiniuose filmuose ir beje yra atitinkamos hipotezės, kad visokios „tikroviškos“ ateities utopijų ir distopijų ekranizacijos yra kažkieno kuriamos tyčia, kad suprogramuoti būtent tokią teities vizija, tam kad manytumėte kad kitaip ir negalėjo būti. Gal todėl populiaraus serialo Black Mirror scenarijus yra toks nejaukiai tikroviškas, bent jau panašu, kad dalis ten rodytų dalykų gali būti visai ne fantastinė išmonė. Ir aš nesuprantu, kodėl pokyčius dauguma žmonių priima skeptiškai, kaip sąmokslo teoriją, nes ta naujoji tvarka yra visiškai oficialus Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m“ planas. Lietuva jį seniausiai priėmė, kai atitinkamą rezoliuciją Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pasirašė buvusi prezidentė D.Grybauskaitė. Darnaus vystymosi darbotvarkė – tai žmonėms, planetai ir klestėjimui skirtas gražus veiksmų planas. Darbotvarkės veiksmai ir tikslai nukreipti į penkis elementus: žmones, planetą, klestėjimą, taiką, partnerystę. Suformuluota septyniolika darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai. Atkreipiamas dėmesys į pažeidžiamų asmenų, moterų, vaikų, asmenų su negalia ir pagyvenusių žmonių poreikius. Siekiama visiems užtikrinti lygybę, sveikatos apsaugą, teisę į mokslą, galimybes turėti tinkamą, saugų ir prieinamą būstą, naudotis darniomis transporto sistemomis, kvėpuoti geros kokybės oru, gyventi švarioje aplinkoje. Jei taip nesiplečiant, tai iki 2013 metų buvo inicijuotos darbo grupės ir įvairių ekspertų rateliuose vyko gana neangažuotos diskusijos, kokie tie tikslai turi būti ir tiksliai kokius uždavinius tie tikslai turi spręsti. Iš to gimė daugybė dokumetų ir galų gale 2015 m. užfiksuotas ir paleistas galutinis sprendinys, laiudiškai Agenda 2030. Retrospektyviai dabar žiūrint, nuo starto momento, dar turės praeiti penkeri metai iki kol „Covid pandemija“ įjungs maksimalią pavarą Pasaulio skaitmeninės transformacijos procesams. O iki 2020 m. gyvenome vis dar įprastoje vartojimo ekonomikoje, kurioje ekologijos klausimai buvo tarsi neįpareigojančio prestižo, inkliuzyvinio modernumo įvaizdžio reikalas. Mes vartojome vis daugiau ir brangiau, nejautėme, kad fone vyksta didžiuliai pokyčiai. Visai nesenai kažkuriame oficialiame JT dokumente radau vietą, kur šį laiko tarpą pavadino „programavimo laikotarpis“. O juk JT organizaciją, kuri buvo sukurta po Antro Pasaulinio karo, tam kad daugiau nebūtų karų, šiandien pavirto į pagrindinę Pasaulio gyventojų klausimų sprendimo ministerija. Ar žinote, kad po JT motinine biurokratine struktūra yra 47 susijusios agentūros ir biurai, pradedant nuo visiems žinomų „Pasaulio sveikatos organizacija“, „Tarptautinis valiutos fondas“, „Unesco“, „Unicef“ iki nišinių „UN Women“ kuri atsakinga už genderistinės ir lygybės programų diegimą, arba „“UN Habitat“ kuri atsakinga už tvarios urbanizacijos procesų eigą, bet apie šį reikalą pažadu parašyti atskirai. Na ir kaip jie sugalvojo perdaryti tą Pasaulį? Ar jie pajėgūs tai padaryti? Ar tai iš viso įmanoma, juk Pasaulis toks didelis ir sudėtingas? 

Taip jis sudėtingas, bet globalizacija ir monetarinė politika jau sukūrė taip pat sudėtingą ir painų voratinklį, kuriame apsivynioję visi su visais deklaracijų, įsipareigojimų, finansiniais ir hierarchiniais ryšiais. Su JTO struktūra yra susiję šimtai įvairiausių NVO, privačių korporacijų, bankų, investicinių fondų, filantropinių iniciatyvų, atskirų kontinentų ir konkrečių šalių vyriausybinių struktūrų, universitetų tinklų, mokslinių tyrimų centrų ir kultūros iniciatyvų. Kaip pavyzdį pateiksiu visiškai oficialų paveikslėlį, kaip sudėtingais ryšiais apsiraizgęs yra San Francisco inovacijų inkubatorius, kuriame investuotojai žvejoja inovatyvių verslų vienaragius. 

San Francisco “startup” inkubatoriaus tarpusavyje susijusių organizacijų ryšiai

Tačiau dar trumpam grįžkime prie JT 2030 agendos ir pabandykime suprasti kaip veikia procesai. Juk pagrindinės idėjos iniciatoriai sukūrę aukšto lygio (high level) dizainą, puikiai suprato, kad bus reikalinga viso to diegimo kontrolė ir išsikeltų tikslų vykdymo progreso matavimas. Tuo tikslu buvo išdirbta metrikų ir stebėjimo metodologija. Dokumente labai tiksliai ir smulkiai aprašyti visi 169 uždaviniai, ir kaip jų įgyvendinimo stebėsena yra atliekama. Metrikos parinktos pagal tematiką ir regioninį prasmingumą. Viskas iki smulkmenų apgalvota ir pritaikyta visai planetai, nepriklausomai nuo kontinento ir regiono turtingumo ar kultūrinių ypatumų. Taigi visi 17 JT 2030 agendos tikslų turi savo matavimo metrikas, kurios ne retai persidengia, nes parinktos tokios kurios įtakoja ne vieną, bet kelis ar daugiau tikslų įgyvendinimą. O taip pat kiekvienas matavimo parametras turi paskirtą konkrečią JT agentūrą. Pavyzdžiui parametras “kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, išimtinai maitinamų krūtimi, procentinė dalis” priklauso PSO ir UNICEF organizacijų kontrolei ir dengia 3 darnaus vystymosi tikslą “gera sveikata” (good health and well-being). O pavyzdžiui kitas “pabėgėlių skaičius” yra skirtas įgyvendinti 10 tikslą “sumažinti nelygybę” (reduce inequalities), yra net platesnis išaiškinimas “kad sudaryti palankesnes sąlygas tvarkingai, saugiai ir atsakingai migracijai ir žmonių judumui, be to, kad įgyvendinant suplanuotą ir gerai valdomą migracijos politiką“. Arba dar vienas toks įdomus yra “žmonių, gyvenančių 0,5 km atstumu nuo viešojo transporto, kursuojančio ne rečiau kaip kas 20 minučių, procentinė dalis“. Pastarasis dengia 9 tikslą “infrastruktūros, inovacijų ir industrijos plėtra” (industry, innovation and infrastructure). Dar reikia būtinai įvardinti tokį kaip “suminis gimstamumo rodiklis“, kuris susidaro iš 4 nacionalinių metrikų: “skurdo atotrūkio santykis“, “procentinė populiacijos dalis kuri naudojasi bankinėmis sistemomis“, “vienodų paveldėjimo galimybių rodiklis” (čia kalba eina apie vienodas galimybes lytims) ir dar kažkoks “nelaimių rizikos mažinimo rodiklis”. Čia sakyčiau nuostabiausia vieta ta, kad UN Population Division ir UNFPA Jungtinių Tautų organizacijos filialai kolekcionuoja gimstatumo skaičius ne tam, kad pasidžiaugti kaip jis auga, o atvirkščiai:

“Pabrėžiama, kad gyventojų skaičiaus augimo mažinimas savanoriškai pereinant prie mažesnio gimstamumo yra viena iš sudedamųjų tvaraus vystymosi užtikrinimo dalių”

Sustainable Development Solutions Network
Tikslų vykdymo stebėjimo info grafikas pagal šalis

Galima būtų cituoti ir komentuoti tai dar be galo daug kartų, bet čia noriu padaryti tokį apibendrinimą: Pasaulio organizacija renka standartizuotus statistinius duomenis pradedant ne tik nuo macro micro ekonominių, fiskalinių, demorafinių, bet ir iki tokių sakyčiau asmeninių, kuriuos apdorojus, galima daryti esmines išvadas apie populiacijos ir bendruomenių gyvenimo įpročius. Tai suteikia visas galimybes priiminėti atitinkamus sprendimus ir vykdytį kontrolę. Visko. Dar vienas dalykas svarbus paminėti, kad tikslų aprašymuose nėra kalbama apie atskirų valstybių specifiką, bendrai nėra net užsimenama apie nacionalines valstybes nei vienu žodžiu. Vietoje to keliose vietose panaudojamas terminas “pasaulinė pilietybė” (global citizenschip).

Atskirų šalių tvaraus vystymosi tikslų parametrų stebėsenos implementavimo lygis

Kadangi jau paaiškinau kaip Pasaulio vyriausybė planuoja kontroliuoti vieningą planetarinę valstybę, arba kitaip Babelį, tai natūraliai kyla sekantis klausimas kaip užtikrinti tokį valdymą? Šiaip jau į tą klausimą atsako visų mūsų patirtis išgyvenant Covid-19 pandemiją, nes būtent jos valdymu užsiima JTO dukra PSO. Mes matome kaip darniai įsijunginėja karantinai, kaip sinchroniškai užsidarinėja mokyklos ir verslai, kaip lyg burtų lazdele pamojus aktyvuojami masiškai “žalieji pasai” ir “pastiprinančios dozės”. Kaip įvairiausios komisijos iš ekspertų ir verslo atstovų apsiima reguliuoti milijonų žmonių likimus be jokios atsakomybės, ir kaip nepritariantys tam tampa visuomenės užribiu, nes akimirksniu tampa progreso ir darnos stabdis.

Tokios apimties projektui (Agenda 2030) pradėti buvo reikalinga techninės realizacijos sąlayga, jos po Antro pasaulinio karo dar nebuvo galimybės turėti, nebuvo dar keturis dešimtmečius po to. Tačiau buvo žinojimas, kad neišvengiamai ta galimybė atsiras. 1972 m. Romos klubo ataskaitaThe Limits to Growth” buvo atskaitos momentas. O realių techninių galimybių vizija atsirado sulig interneto atsiradimu ir dirbtinio intelekto teorijos studijų realizacijos bandymais praktikoje, kas ir prasidėjo netrukus. Bet apie DI reiktu atskirą straipsnį rašyti, o čia tik noriu paminėti svarbu ir kertinį momentą. Kad vis dėl to norint kontroliuoti Pasaulį tas 2015 m. JTO įtvirtintas stebėsenos rinkinys yra nereguliariai atnaujinamas, iš principo reikalinga dar daugiau duomenų, praktiškai galėtų būti neribotas jų kiekis ir tam reikalinga ne tik išvystyta regioninė infrastruktūra, dirbtinio intelekto našumas, bet ir taip vadinami didieji duomenys. Tuo tikslu buvo sukurta studija nurodanti principus ir gairės, kaip duomenys netolimoje ateityje automatizuotu būdu (on demand) JTO struktūra pasieks iš lokalių prefektūrų. Tame tarpe ir iš mūsų buvusios, dar nesenai nepriklausomos Lietuvos Respublikos.

Tuo ir noriu užbaigti trumpą ekskursiją aplink Babelio bokštą, kurios metu mes galėjome iš paukščio skrydžio pažvelgti į statybų panoramą, dabar galime pabadyti suprasti tūkstantmečio projekto užmojus ir mastelį. Šis tekstas buvo būtinas, kad sekančiame straipsnyje galėčiau pratęsti priežąstinį ryšį. O ten aš Jus nusivesiu į Babelio bokšto vidų, kur pasivaikščiosime po apatinius aukštus, bus įdomu nes aplankysime lietuvišką kambarį, o ten susipažinsime su jo gyventojais. O užbaigimui noriu priminti Tesėjo laivo paradoksą ir tai kad ši mūsų civilizacija keičia savo forma ir net materiją (kas yra akivaizdu), bet tai visiškai nereiškia, kad šie dalykai užbaigia jos egzistavimą. Ji dar kuris laikas neabejotinai gyvuos, o štai kokia ji bus po dabar vykstančių transformacijų, priklauso jau ir nuo mūsų pačių. Kaip pirminis planas gali pasikeisti ir ar rezultatas gali būti visai kitoks nei jo sumanytojai sugalvojo, mes aptarsime po susitikimo su Babelio bokšto gyventojais.

Nuorodos:

JTO darnaus vystymosi tikslai https://sdgs.un.org/goals

Indicators and a Monitoring Framework for the Sustainable Development Goals Launching a data revolution for the SDGs https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/2013150612-FINAL-SDSN-Indicator-Report1.pdf

An Action Agenda for Sustainable Development https://unstats.un.org/unsd/broaderprogress/pdf/130613-SDSN-An-Action-Agenda-for-Sustainable-Development-FINAL.pdf

Sustainable Development Report 2021 https://books.google.lt/books/about/Sustainable_Development_Report_2021.html?id=Qvw7EAAAQBAJ&printsec=frontcover&source=kp_read_button&hl=en&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false

The Limits Of Growth https://en.wikipedia.org/wiki/The_Limits_to_Growth

Big data and the sustainabe development goals: Innovations and Partnerships to Support National Monitoring and Reporting https://www.sdsntrends.org/research/big-data-and-the-sustainable-development-goals-innovations-and-partnerships-to-support-national-monitoring

3 thoughts on “Ekskursija į Babelio bokštą

  1. […] Nuo to laiko labai nedaug kas pasikeitė, nebent tai kad pasiklausymo galimybės seniausiai išsiplėtė ir tapo nebesvarbu kuriame pasaulio kampelyje yra sekamas objektas. Ir kaip matome iš pastarųjų metų ir ypač Covid pandemijos metu sensorinių tinklų plėtros (daugiau nei 15% per metus). Intelektualių, veidus atpažįstančių kamerų rinka taip pat auga panašiais tempais ir gali pasiekti 1 mlrd. $ lygį per ateinančius metus. Jau yra įdiegtas masinis turinio cenzūravimas platformų lygmenyje, ir rengiamas globalus internetinis domain kontrolės mechanizmas DI pagrindu, bei ES siekis kontroliuoti absoliučiai visas skaitmeninio susirašinėjimo priemones. Dar visai nesenai į pirmą planą pastatytas ir kaip viena pagrindinių Vakarų civilizacijos pamatinių vertybių buvęs, žmogaus asmeninio gyvenimo neliečiamumas yra pamirštas. Taip nutiko tyčia, nes visos totalinio skaitmeninio sekimo galimybės svaigina ne tik korporacijas, bet ir politikus. Tai sukuria bekraštes perspektyvas ir galimybes sutelkti valdymą ir planetos resursus į centralizuotos valdžios rankas, į nedidelio žmonių ratelio rankas. Tas juososios skylės branduolys, kuris tam tikra preasme susiurbia viską kas iš viso buvo taip vadinamas senasis pasaulis yra JTO su savo 47 dukterinėmis organizacijomis. Apie tai galite daugiau pasiskaityti Babelio bokšto straipsnių serijos publikacijoje Ekskursija į Babelio bokštą […]

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s