“Beveik kiekviena technologija gali būti panaudota tiek geram, tiek ir blogam tikslui, o dirbtinis intelektas – ne išimtis” – Toby Walsh

Alegoriškai, įeisime į Babelio bokštą pro šoninį įėjimą, pro neišvaizdžias duris. Šią ilgą istoriją pradėsiu nuo paprasto žemiško “clickbait” klausimo: koks yra didžiausias Lietuvoje atlygis už darbo valandą ir kas tokį gauna?

I. Zet edeno sodai

Pagal 2021 Q1 duomenis, didžiausią atlyginimą išmokėjo septynių darbuotojų „NDX Group“ investicinis fondas, kuris ir taip vidutiniškai atseikėja savo darbuotojams per aštuonis tūkst. eur. atlygio kas mėnesį, matomai metų pradžioje išsimokėjo chebra premijas ir gavosi tas 423 691 eur. tai yra rekordinė vidutinė lietuviška alga. Bet išmeskime šią įmonę iš šitos istorijos, nes ji visai neįdomi. Patikrinus visą sąrašą paaiškėja, kad didžiausias algas mokančių įmonių tope vyrauja IT sektorius, bet yra ir farmacijos, reagentų tiekimo, cheminės pramonės, vienas kitas žemės ūkio koncernas, finansinio inžineringo atstovai. Mane domina „skaitmenininkai“, kurie šiame Babelio naratyvo kontekste yra įdomiausi. Dažniausiai tokio tipo įmonėlės yra kokie nors didesnių programuotojų įmonių filialai. Jie gamina nišinius, industrinius, taikomuosius B2B sprendinius, vysto visokias ERP platformas, kuria šiaip aplikacijas, arba yra tiesiog įvairiausių IT sprendimų integratoriai. Ir štai 2021 metų antroje pusėje mūsų sąraše atsiranda išskirtinio dėmesio verta – UAB Satalia Lithuania.

Ši įmonė yra tikras svaiginančios sėkmės pavyzdys jauniems talentams. Savo veiklą kaip UAB „Data Dog“ pradėjusi 2012 m. su standartiniu 10 tūkst. įstatiniu kapitalu 2019 m. buvo pastebėta JK kompanijos „Satalia“ ir juos netrukus pastaroji nusipirko. Motininė „Satalia“ yra bendrovė pradėjusi savo veiklą dar seniau, jos įkūrėjas ir vadovas Danielis Hulme 2008 m. įkūrė startuoli kuris iki dabar specializuojasi verslo procesų optimizavimo sprendimuose, kuria įrankius efektyvesniam prekių pristatymo maršrutų planavimui, darbo pamainų sudarymui, žmogiškųjų išteklių valdymui, klientų analizei, kainų optimizavimui ir kitiems verslo iššūkiams. Ir viskas toliau ėjosi taip gerai, kad 2021 m. vasara, jau visą „Satalia“ kompaniją už 80 mln. eur įsigyjo Niujorko rinkodaros kominikacijos agentūra Wunderman Thompson. Sandoris nušviečiamas taip, kad įsigyjama yra ne šiaip kokia analitikų įmonė, bet „dirbtinio intelekto sprendimų“ bendrovė. Ir nuo tada lietuviškame ofisėlyje ženkliai padidėja atlyginimai. Iš vidutinio 3 785 eur per mėn. liepos mėn. jis netikėtai šovė daugiau nei 6,5 karto ir rugsėji pasidarė 25 446 eur per mėnesį. Sutikite, tikras edenas talentigiems vaikams. Gali būti, kad dabar jau ne vienam kilo klausimas, ką reikia tokio daryti, kad tavo mėnesio pajamos būtų didesnės už maksimos kasininkės dviejų metų uždarbį? Na tai žiūrim.

II. Hulme liukso kambarys

Kad suprasti kokiame lygmenyje sukasi Satalia, aptarkime įmonės vadovo biografiją. Šis, dabar 41 metų talentingas vyrukas “Londono universiteto koledže” įgijo daktaro laipsnį specializuodamasis dirbtinio intelekto srityje, o jei tiksliau matematiniais metodais modeliavo kamanių smegenų veiklą. 2009 m. gavo prestižinę “Kauffman Global Entrepreneur” stipendiją. Vėliau vystė bendradarbiavimą su JAV universitetais, kad geriau suprastų inovacijų kultūrą. Stažavosi Cisco systems ir Silicio slėnyje. Nuo 2014 m. buvo Verslo analitikos programos studijų direktorius. Ši programa nagrinėjo dirbtinio intelekto taikymą vyriausybių, socialinių ir verslo problemoms spręsti. O šiuo metu D. Hulme yra Singularity University ekspertas ir lektorius, na ir žinoma verslininkas. Apie Singularity U aš dar būtinai daugiau parašysiu trečioje dalyje, tada kai mes nagrinėsime Babelio bokšto gyventojo sandarą. Taigi šis bičelis talentingas ir veiklus, neretai atsirandantis TEDx, Google ir kitokiose skaitmenizacijos populiarinimo konferencijose, bei renginiuose. Reikia būtinai paminėti vieną faktą, kuris nors tiesiogiai nesusijęs su tema, bet parodo aptariamo žmogaus moralines nuostatas, tik nežinia ar nuoširdžias. 2017 m. Hulme buvo vienas iš daugelio vedančių kompanijų atstovų, kurie viešu laišku kreipėsi į JTO su tikslu perspėti dėl būtinybės imtis priemonių, kad būtų užkardytas DI panaudojimas kuriant ginkluotės technologijas. Buvo net pasiūlymų, kad tokios rūšies technologijos būtų prilyginamos cheminio arba biologinio ginklo kategorijai. Deja matome iš pasaulyje vykstančių konfliktų praktikos su dronais, arba iš Boston Dynamics sukurtų šunyčių ir robotų, kuriems tereikia primontuoti šaudančios įrangos, kad jie taptų distopinio fantastinio filmo siaubą keliančiais personažais, kad net ir praėjus ketveriems metams, tas laiškas taip ir liko greičiausiai gražių deklaracijų muilo burbulas. Juk kažkuria prasme JTO pozicija gali priminti nacistinės Vokietijos elgesį prieš Antrą pasaulinį karą, kai visi žinojo, kad buvo laužoma Versalio sutartis, bet niekas nieko nesiėmė.

“Tai gali būti ginklai panaudoti terorui, ginklai, kuriuos despotai ir teroristai naudoja prieš nekaltus gyventojus, ir ginklai, į kuriuos gali būti įsilaužiama. Mums liko nedaug laiko veikti. Kai ši Pandoros skrynia bus atidaryta, ją bus sunku uždaryti”

An Open Letter to the United Nations Convention on Certain Conventional Weapons 

Kodėl Satalia nusipirko komunikacijų agentūra Wunderman Thompson su 20 000 darbuotojų armija, kuri pati priklauso dar didesniam WPP plc aljansui su 107 000 darbuotojų, kurio pajamos beveik 3 milijardai per metus? Wunderman Thompson jau senai ne tik komunikacijų agentūra. Yra toks itin populiarus ir šį kartą geriausiai apibūdinantis buzzword – “change maker”. Wunderman Thompson su savo sociologinio priėjimo “know how” pasidarė itin platų siūlomų sprendimų krepšelį, tai yra nuo konsultacijų ir B2B sprendimų verslams iki kosminio turizmo ir metaverse inžinerijos. Šį korporacija su savo patirtimi ir atradimais, ženkliai prisideda intelektualinio svorio prie prie vykstančios pasaulio transformacijos projekto ir aš tikrai dar sugrįšiu prie šios korporacijos veiklos trečioje pasakojimo dalyje. O kad dar geriau suprastumėte šios korporacijos įtaką ir svorį, reikia pridurti, kad tarp klientų yra tokie monstrai kaip Samsung, Rolex, Schell Oil Company, HSBC ir net JAV Jūrų pėstininkų korpusas.

Bet Satalia Lithuania yra mažytis sraigtelis, besisukantis globalaus milžino sudėtingame mechanizme, kita vertus Satalia funkcija yra ypatingai svarbi ir reikalinga, nes sprendžia dirbtinio intelekto įdarbinimo ir integravimo uždavinius naujame post-covid ir post-industrinėje pasaulio ekonomikoje, kurioje gyvens mūsų vaikai. Koks tas pasaulis bus, aš dar vaizdžiai pailiustruosiu sekantį kartą, bet dabar svarbu suprasti du dalykus.

1. Pirma, tai visos šios korporacijos, didelės ir mažesnės, yra susietos su JT SDG (Sustainable Development Goals) programos dalimi, nes skaitmeninimo ideologijoje tie dalykai jau įsiūti (angl. hard coded). Tiesiog kitokių lyderiaujančių ir po JT skėčiu korporacijų man žinomame pasaulyje nėra. Kas nesusigaudo dėl SDG reikšmės, tai primygtinai siūlau paskaityti pirmąjį trilogijos straipsnį “Ekskursija į Babelio bokštą“, kuris paaiškina to socialinio-techninio-ideologinio projekto framework struktūrą ir prasmę;
2. Kita svarbi detalė yra ta, kad pinigų yra pakankamai.

“Mes norime tapti decentralizuota ateities įmone, nes mes mastome inkliuzyviai ir siekiame visuotinės gerovės. Mes dekonstruojame žmogaus elgesį ir naikiname prietarus, tam kad užtikrinti saugią ir patrauklią aplinką” – Satalia Lithuania

Juoko dėlei turiu pasišaipyti, nes jie kaip sustainable įmonė, atrodo prastai. Pavyzdžiui stipriai neatitinka „gender equality and woman empowerment“ 5 SDG agendos tikslo reikalavimo, nes pas juos vidutinė moterų alga tapo net 10 tūkst. eur per mėnesį mažesnė nei vyrų. Toks baisiai nepadorus moterų išnaudojimas, o juk pagal naujausias gender teorijas tokie dalykai ypatingai blogina įmonių produktyvumą ir naujų genialių idėjų generavimą. Tingiu ieškoti tų juokingų “mokslinių” referatų, bet berods viename skaičiau jog efektyvumas krenta per 20%. Bet pereikime nuo smulkmenų prie rimtesnių dalykų, o būtent prie to kaip Satalia susijusi su Lietuvos interesais. O viskas prasidėjo tur būt dar 2019 metais, kai Lietuvos vyriausybė pasirašė sau “Nacionalinę dirbtinio intelekto vystymo strategiją“. Hulme džiaugiasi, kad pagaliau DI terminas atsirado ant Vyriausybės stalo ir įvyko tų laukinių užkampyje kick off’as.

Domiuosi tokiais dokumentais ir esu gerai susipažinęs su Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Arabų Emyratų dirbtinio intelekto strategijomis. Pastaroji valstybė savo strategijoje pagrindinį dėmesį skiria talentų pritraukimui, akademinės bendruomenės stiprinimui ir išmaniesiems miestams iki 2070-ųjų, o britai kol kas siekia susisteminti viešojo sektoriaus valdomus duomenis ir konkrečių technologinių sprendimų dar nesvarsto.

D. Hulme, Keli pasiūlymai Lietuvai greta dirbtinio intelekto strategijos, Verslo Žinios 2020 m.

III. Išsimokėtas avansas

Gal dar pamenate 2021 m. spalio mėnesio moteriausybės vizitą į Emyratus, kai visas internetas aptarinėjo Ingridos kostiumėlį? Įvykis medijose aišku buvo užglazuruotas standartinėmis bendradarbiavimo ir ekonominių santykių vystymo ir bla bla bla frazėmis, kurių prasmės niekas nesupranta ir per daug nesigilina. Tačiau geriau atskleisti tikrąją to esmę, šioje pasakojimo vietoje būtina sugrįžti į svernelinius 2020 metus, kai Finansų ministerijos buvo pateiktas toks “Ekonomikos skatinimo ir transformavimo planas” (ex Lietuvos ateities ekonomikos DNR ), kur buvo numatyta paskirstyti net 6,3 mlrd. eur. Iš kurių, taip vadinamai “skaitmeninei ekonomikai ir verslui” – 1,9 mlrd. eur, “inovacijoms ir moksliniams tyrimams” – 0,7 mlrd. eur., “žmogiškasis kapitalas” kas irgi yra šiame kontekste labai svarbu, nes ten visokie perkvalifikavimo ir skaitmeniniai mokymai – 0,6 mlrd. eur. Aš tai tikrai prisimenu “Inovacijų ministerijos” garbanotos vadovės pažadą Prezidentui išauginti eskportą dvigubai, tai maždaug 350 mln. eur. Ir čia kas? Kažkoks keistas verslas ar tik Armonaitės fetišas nuo “startuolių” veiklos. Juk ji kaip kokia perekšlė višta spėja aptūpinėti visas iniciatyvas, vykstančias tiek valstybinėse įstaigose, tiek visokio plauko NVO ir pas kavasiurbius sėdmaišininkus. Aišku truputi keista, kai žmogus kuris atėjo į politiką turėdamas viso labo 12000 eur. “kapitalą”, dabar už sąžiningą valstybės tarnybą gaudama daugiausiai iki 4000 eur. pajamų, šitaip vargsta, inkubuoja ir padeda prikelti tuos vienaragius kaip kokie medikai herojai kovido skyriuje. Ji juk visai negailėdama savęs laksto po pasaulį ieškodama naujų aukštųjų technologijų pritraukimo, tai su JAV deep state Pavilionio šaika tai net pas Emyratų princus įsiprašo. Lietuviška Angela Merkel, toli eis merga. Ir galvoju, o gal tai iš to didžiulio J. Attali įvardinto new age altruizmo ir noro kuo greičiau sukurti build back better utopiją? Baikit nemanau – pasakytų toks kitas liūdnai žinomas veikėjas, bet ir tiek to, nes mes vėliau dar grįšime ir pasiaiškinsime iš kur pas Armonaitę ir draugus ta lyderystė. Politika šiais laikais yra pilnavertė monetizuota industrtinė šaka, o jei kas manote kitaip, tai linkiu kuio greičiau pasikeisti tą seną retrogradišką požiūrį ir ivengti ant kaktos poros papildomų raukšlių.

O dabar įlyskime giliau į to milijardinio “avanso” detales. Matome tokią nedidelę eilutę Sandbox bei Žmogus mašina su kuklia tik 14,7 mln. eur suma. O iš ties tas Žmogus mašina pasirodo yra kito tokio, jau konservatorių vyriausybės dekonstruoto senojo DNR plano dalis (dar Skvernelio laikų palikimas), kuriuo buvo numatyta sukurti techninį lietuvių kalbos sprendinį dirbtiniam intelektui, siekiant priartinti DI sprendimus prie visuomenės, kuriant kalbos technologijų DI produktus. Kitaip tariant reikia išmokinti dirbtinį intelektą lietuvių kalbos. CPVA atliko vertinimą ir pateikė išvadą, kad tam reikės beveik 17 mln. eur. O kai Hulme sakė, jog nudžiugo pamatęs ir tas kelias eilutes tai todėl, kad be kalbos mokėjimo toliau niekur. Neįmanoma būtų integruoti jau sukurtų Hulmės ar kitų įmonių sprendimų prototipų, nes jos lietuviškai neįkerta ir nemoka parašyti. O kitas ten minėtas žodis “Sandbox” tai Susisiekimo ministerijos projektas sukurti “smėlio dėžę” kuri būtų kaip teisinė, reguliacinė ir finansinė aplinka praktiškai pritaikomoms inovacijoms išbandyti. Mūsų inovatyvioji valdžia pažadėjo 2022 metams eile konkursų, kuriems yra išskirta 24,5 mln. eur. subsidijų. Tai gal nedidelė suma bendrai paėmus, tačiau kaip teigia valdžios atstovai inovatyviems susisiekimo sprendimams bus panaudota geroji užsienio šalių patirtis – Vokietijos, JK, Australijos (hm kaip įdomu ar ne, toje šalyje šiuo metu digiamas socialinis fašizmo sandbox). O kaip vėliau matysime nacionalinis indėlis, į kurį įeina privačios subsidijos, sudaro tikrai neblogą kitą biudžeto dalį. Bet vėl paimkime Satalia kaip pavyzdį, juk jie yra didelio dramblio Wunderman Thompson dalis, kurie priklauso WPP plc, o tos akcijų paketą valdo pagrindiniai pasaulio investiciniai fondai, tame tarpe ir visiems žinomo Blackrock. Taigi čia ne pinigų ir verslo klausimas, tiesiog jų bus tiek kiek reikės, o tiksliau tiek, kad vaikai ofisuose būtų patenkinti ir jaustusi elitine Elajų klase. Tai ideologinis motyvas. Jei suprantame SDG tikslus ir JTO mechanizmą, tai tada visus kurie rūpinasi tų tikslų įgyvendinimu, nesvarbu ar tai skirtingų šalių vyriausybės, ar didelės ir mažos korporacijos, ar universitetai, jie visi sėdi toje pačioje valtyje tik su skirtingomis funkcijomis ir galimybėmis. O tai ką čia mes šiuo metu galime matyti yra istorinio susiliejimo reginys, kurio galutinis tikslas ne pinigai, ne Valstybių ekonomikų stiprinimas, o globalusis Babilonas. Įdėkime į mozaiką dar vieną puzzle elementą – visai šviežią Šimonytės pažadą jau kitais (2022 m.) padaryti viešojo sektoriaus reformą, kuri kaip jau aiškėja yra valstybinių įstaigų perdarymas į akcines bendroves. Sąraše Miškų urdėdijos, Registrų centras, Oro navigacija, Jūrų uostas, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Turto bankas ir kt. Ir visai logiškas žingsnis, nes globalistams tai vienintelis būdas, nesitampant per tikrai trumpą laiką (2-3 metai) reikiamu lygmeniu perimti nacionalinių valstybių institucijas, nes kitų variantų sėkmingai skaitmenizacijai tiesiog nėra. Tiesiog nėra laiko kovoti su valstybinių struktūrų neefektyvumu ir nelankstumu, o antra tai ta prakeikta korupcija. O užsimota gana riebiai, kalba eina apie materialų nacionalinį turtą: žemę, pastatus, miškus, kelius, ir galų gale, kaip vyšnia ant torto, duomenų koncentracijos mazgas Registrų centras, nes jis kaip big data indas, paskirstymo taškas iš kurio centralizuotai būtų galima vystyti tą taip išsvajotą “duomenų ekonomika”.

IV. Žmogiškojo kapitalo karjerai

Kadangi nedisponuojame naudingomis iškasenomis, neturime ko pasiūlyti pasauliui išskyrus gana kokybišką bio masę. O žmonės, yra tas komponentas be kurio JT agenda ir K. Schwab idėjos taip ir liktų utopinėse knygelėse kaip kažkieno šlapias sapnas. Žmogiškojo resurso reikia daug, bet svarbiau užtikrinti mechanizmą, kuris tiektų vis naujus kadrus ir dar būtinai reikia, kad jie būtų gerai motyvuoti. Bus paprasčiau, jei iliustruosiu konkrečiu pavyzdžiu. Yra tokia oficialiai Suomijos vyriausybės akredituota ir atitinkanti Europos sąjungos kvalifikacijų EQF 6 ir EQF 7 lygius universitetinė programa Demola. Studijos kviečia bet kokio išsilavinimo studentus iš viso pasaulio, o taip pat ir verslą susijungti ir kartu spręsti geresnės ateities pasaulio scenarijus: žiedinės ekonomikos, ekologijos, medicinos, švietimo, net vaikų auginimo ir etikos klausimus. Vėl gi viskas čia darniai susiderina su JTO SDG agenda. Demola saite galima rasti žemėlapį, kuriame sutaškuoti partneriaujantys universitetai. Tik va pasaulis ten be sienų, be valstybių. Oficialus Demola tinklo partneris Lietuvoje yra “Inovacijų dirbtuvės“, kurio šeimininkas toks über modernus ir perspektyvus “Visorių informacinių technologijų parkas“, beje jo statybų nemažą dalį dengė Europos regioninės plėtros fondas (2.25 mln. eur). O dar ankščiau, 2018 m. valstybė Visorių parkui davė 32 mln. eur vystytis ir sukurti 700 darbo vietų, bei pritraukti 10 užsienio kompanijų (įdomu kaip sekasi?). Be to šitų dirbtuvių iniciatyvos partneriai žinomos mokslo įstaigos Vilniaus Universitetas, VGTU, Vilniaus kolegija ir studentų atstovybės. Beje dar tokia įdomi smulkmena apie pagrindinę Demolą – organizacija oficialiai turi tris adresus, Suomijoje, Vengrijoje na ir dar Kinijoje, nors nei vieno kino valdyboje oficialiai nėra. Bet čia tik paėmiau vieną pavyzdį parodyti, kaip ištiesų inkliuzyviai ir sistemingai vystosi aukštos pridėtinės vertės kadrų gamyba. Ką tie universitetai pagamina ir suprogramuoja tuose naujos kartos homunkuluose aš atskleisiu trečiame straipsnyje. Tik reikia turėti galvoje reikšmingą faktą, jog startuolių ir WOKE korporacijų personalo vidurkis yra nelygintinas su tuo ką turėjome prieš 10 metų. Trisdešimtmetis yra brandus, o keturiasdešimties skaitosi pagyvenęs ir nelabai ideologiškai reikalingas. Ne todėl, kad nepritampa, kažko neįsisavina, bet pirmiausiai todėl, kad yra per daug matęs gyvenime ir tiesiog yra rizika, kad build back better culture hack perlaužimas gali kokybiškai neįvykti. Bet ir apie tai kitą kartą.

V. Aukso puodas po sijonais

Šiaip bendrai paėmus žmonių, kaip žaliavos resurso tiekimas yra gana gerai subalansuotas ir tobulinamas, o pinigai nėra nei tikslas, nei problema. Čia prisiminiau tokį tikrą nutikimą, kai vienas toks visas šaunus ir puikus bankininkas kažkada manes retoriškai paklausė, – “Kodėl visiems kliūva tas Sorošas? Man pavyzdžiui jo fondas apmokėjo mokslus ir man dėl to jis visai patinka”

Finansai yra tik skaitmeninės transformacijos kraujotaka. Kad tokį teiginį apginti reikia perskaitytį nuobodų dokumentą “2021–2027 m. ES fondų investicijų programos rengimo projekto planas”.

Šiame svarbiame dokumente nurodomi 5 politiniai Lietuvos tikslai (beje labai panašūs yra suformuoti ir kitoms ES narėms). Temos kurioms skiriamas atskirai dėmesys ir biudžetai: “pažangesnė Lietuva”, “žalesnė Lietuva”, “geriau sujungta Lietuva”, “socialiai atsakingesnė Lietuva” ir “piliečiams artimesnė Lietuva”. Mus domina pirmasis tikslas, nes kalbame apie verslą, smulkų ir vidutinį ir norime žinoti kas su juo bus. Dokumentas išskiria Vidurio vakarų regioną ir Sostinės atskirai, mat yra tam priežasčių. Pavyzdžiui Sostinės regione sukuriama 42% viso BVP (2019 m.), kita vertus 2020 m. skurdo rizikos gylis Sostinės regione didesnis nei likusioje Lietuvos dalyje ir to pasekmė – sostinėje susikoncentravęs beveik trečdalis visos šalies bedarbių. Tarsi remiantis šia informacija dokumente konstatuojamas faktas, kad Lietuva sieks ES fondų investicijomis skatinti “ekonomikos transformaciją į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką“. Kaip visa ko problema yra įvardijamas tradicinis atsilikęs ūkis, nes jo augimas grindžiamas pigia darbo jėga. Ir beje kaip juos atskirti? Gali padėti sena, bet gana išsami 2012 m. investicijų pritraukimo Ernst&Young studija “Aukštesnės pridėtinės vertės link“.

Žiūrint į 2021 metus aš nemanau, kad labai pasikeitė pramonės subsektorių priskyrimai tradicinių verslų dalyje, o štai prie įmonių generuojančių aukštos pridėtinės vertės produkciją dabar galime pridėti fintech, gyvybės mokslus, IT, konsultacijų ir įvairiausio plauko mokymo centrus. Prie tradicinių ir toliau lieka maisto industrija, žemės ūkis, gyvulininkystė, chemikalai, apdirbimo pramonė ir pan.

Valdžios nuomone tradicinės įmonės nepersiorientuoja į inovacijas, o naujos “teisingesnės” kompanijos kuriasi pernelyg vangiai. Dokumente paliečiama kintanti ekonominė aplinka, nes aiškiai nurodyta, kad brangsta technologijos, žaliavos ir darbo jėga, ko pasekoje mažėja konkurencingumas, iš to seka sprendimas, investuoti į mokslo ir įnovacijų sektorių. Konstatuojama, kad norint padidinti žemą konkurencingumą “bus investuojama į verslo tarptautiškumą, pažangiausių technologijų diegimą, pasaulinio lygmens procesų ir vadybos diegimą“. Bet žinia, kad ir technologijos netikėtai išbrango, o mikroschemų krizė jau sukėlė trūkumo efektą mažmeninėse rinkose ir dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių pradėjo strigti projektai ir plėtra. Tik šiame plane tai neturi reikšmės, skaitmenizuoti ūkį resursų bus. Tai parodo, kad mano hipotezė gali būti teisinga, t.y. kad pinigai čia nesvarbus faktorius, kad jų bus tiek kiek reikės.

Vyriausybė kažkaip sužinojo, jog tik ketvirtadalis įmonių planuoja investicijas į “Pramonė 4” sritį ir neva būtent dėl tos priežasties 2021 – 2027 m. skirs ypatingą dėmesį mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo modelių ir produktų skaitmeninimui. Pasirenkama finansavimo forma – subsidija, dėl jos efektyvaus skatinamojo poveikio. MVĮ bus skatinamos investuoti į skaitmeninimo technologijų diegimą. Kadangi mažo tarptautinio konkurencingumo ir žemo darbo našumo problemos įvardijamos visoje Lietuvoje, investicijos tarptautiškumo skatinimui ir skaitmeninimo technologijų diegimui numatomos visoje Lietuvoje, tačiau Sostinės regione investicijos bus nukreiptos tik į aukštos pridėtinės vertės produkciją kuriančias įmones.

VI. Neskani raudona piliulė

Tai gal atėjo laikas suvesti galus? Iš apibendrinančios iliustracijos matyti, kad ES paramos iniciatyvos KPI nurodo, kad iki 2029 metų yra bendrai numatyta suteikti subsidijų ar finansinių priemonių būdu paramą 4172 įmonėms. Iš kurių 839 turėtų būti nauji startuoliai, iš kurių turėtų išlikti rinkoje tik 441 vnt. Mokslinius tyrimus skatinančioje veikloje planuojamas sukurtų darbo vietų skaičius rodo, jog tose naujose įmonės turėtų būti vidutiniškai sukurta po 1.4 etato papildomai. Dar numatoma, kad mokslo įstaigų kurios gaus investicijas skaičius išaugs dvigubai, o jose dirbančių mokslininkų kurie gaus paramą skaičius turėtų kiek per 1200. Lietuva išleis į užsienį tobulintis per 1400 tyrėjų.

Kalbant apie skaitmenizaciją, tai ten paramą gaus vien tik viešos institucijos (65 įmonės), kurios tuo metu jau tapusios akcinėmis bendrovėmis, ko gero, glaudžiai bendradarbiaus su Hulme ir panašiomis aukštųjų technologijų bendrovėmis. Šis sektorius BigData pagrindu kurs skaitmeninių duomenų paremtos ekonomikos paslaugas ir iki 2029 metų turėtume rinkoje turėti 8183 aukštą skaitmeninį intensyvumą pasiekusią įmonę (norėjau pasidomėti kas tai yra ir nepavyko, nes 2021 m. tokių dar neturime).

Eksporto proveržį padarys 2400 įmonės sukurdamos nei daug nei mažai 213 darbo vietų. Tiesa valdžia numato, kad turėtų “ateiti” ir per 150 mln. investicijų iš privataus sektoriaus. Tik niekada taip nebūdavo, kad verslas lygiomis dalimis investuotų į valstybės interesą, greičiausiai tai overpromise lūkestis. O bendrai, tai atseit Lietuva pristatys beveik 2000 sertifikuotų produktų tarptautinėse rinkose, wow ane?

Na o kalbant apie universitetų fakultetų krepšelius, mentorystės ir lyderystės mokyklėles, globalaus infantilizmo propagandą, kuri turėtų būti sistemingai pakuojama į mokslinį popierėlį ir sumaitinta į daugiau nei 60 tūkst. jaunų galvų (žmogiškojo kapitalo kalvė).

Na o realioje, ne kokioje nors “meta visatos” Lietuvoje, dabar veikia per 80 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių. Kas metai vyrauja tendencija įregistruoti per 10 tūkst. naujų ir išregistruoti apie 4 tūkst. tokio tipo ūkio subjektų. Vyriausybės paskirstytos ES fondų injekcijos ateičiai liečia tik nedidelę dalį rinkoje veikiančių dalyvių (<5%), o jei geriau pasižiūrėti finansai suplauks tik labai konkrečiam elitiniam/politiniam sluoksniui. Sakau elitiniam, nes šis segmentas yra ypač lojalus ir patogus dabartinės valdžios politikai. Tai tie vaikų vienaragiai kurie Armonaitę ant rankų neš sekančiuose rinkimuose, arba Dulkio segregacinę politiką remiantis ir marmalus reklamuojantys mokslininkai, kurie iš jau galima sakyti eilinio kovidinio projektuko gali pasikeisti savo namo kiemą naujomis trinkelėmis kartu su garažo turiniu ir taip net keletą kartų per metus. K. Schwab kažkada sparnuotai išsireiškė, kad laimės ne didesnės žuvys, o greitesnės nes suvalgys lėtesnes. Tai jis buvo teisus ir dabar galime stebėti jau prasidėjusį šį procesą.

Kokį naratyvą pasakyti plačiosioms masėms, kodėl tradicinis verslas susiduria su problemomis (o su dar didesnėmis susidurs netolimoje ateityje) ir koks bus “gelbėjimo” planas. Po truputi atsiranda publikacijos, delfiuose kuriose pasigirsta įspėjamieji signalai apie taip vadinamą vidutinių pajamų spastų riziką. Arba, kad infliacija jau nebebus žema kaip prognozuota prieš metus.

Metai buvo fantastiškai geri. Spaudoje matome daug negatyvo, pasipiktinimo, bet noriu pabrėžti, kad einamosios sąskaitos balansas rodo, kiek pinigų ateina ir išeina iš Lietuvos. Šiandien jis siekia apie 8 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Tikėtina, metų pabaigoje jis sieks apie 10 proc. Tai reiškia, kad į Lietuvą dėl verslo ir žmonių sėkmės ateis apie 5 mlrd. eurų, kurie buvo uždirbti per šiuos metus. Tai milžiniška pinigų suma, tokios niekada neturėjome.

ekonomistas Marius Dubnikovas. Lrytas

Bet mes jau žinome iš kur tie milijardai ar ne Mariau? Kodėl ekonomistas juos priskiria prie “uždirbtų” ir kodėl neatranda niekaip sąsaju su ta pačia infliacija ir didėjančiais atlyginimais? Pavyzdžiui 2020 m. iš ES subsidijų imesta į statybų sektorių per 1 mlrd. eur, buvo valdžios traktuojama trumpalaikė investicija su geru investicinės grąžos koeficientu 1,2. Gal todėl mes stebėjome tokį statybų pagyvėjimą ir trumpam pajautėmę klestinčios šalies fylingą, nors pasamonėje negalime suprasti kam tas objektų bumas yra skirtas ir kaip bus išnaudojamas ateityje vystant toaliau žiedinės ekonomikos programą ir bendrai fizinės produkcijos cut off. TVF net piešia nuo 2022 m. mažėjantį BVP trendą, nors Mačiulis su Mauricu tvirtina kitaip. Kuo tikėti? Mokslu (joke)

„Jei mes dabartiniais tempais auginsimės atlyginimus, tai tikrai yra rizikų, kad tam tikros pramonės šakos ir ekonominės veiklos tiesiog nebesugebės prisitaikyti, taps nekonkurencingos ir tiesiog užsigniauš, o mes tuo pačiu metu nebūsime sukūrę tų perspektyviųjų (aukštos pridėtinės vertės ekonominių veiklų – ELTA) pakankamos kritinės masės, kuri pakeistų ekonomiką, užpildytų atsivėrusius vakuumus.“

ekonomistė I. Genytė-Pikčienė

Teorinė ekonomikos formulė sako, kad norint išvengti vidutinių pajamų spąstų, įmonėms turi būti sudarytos sąlygos investuoti iš uždirbto pelno – kuo didesnės investicijos, tuo labiau jos siektų didinti darbo našumą ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Sakykime taip, bet valdžia juk apsibrėžė kryptį į “ekonomikos transformaciją“, planuose kaip matėme, į tradicinio verslo stabilumą ar palaikymą valdžia investuoja lygiai nulį pastangų. Jau kažkas nesueina. Suprantama, kad tarkime, koks nors, kad ir didelis, paukštynas, nuo tokių ekonomikos transformavimo priemonių, kaip skaitmenizacija juk neatsidurs aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kategorijoje, net jei susidiegs įmantriausios didmeninės ir mažmeninės e-prekybos ir apskaitos sistemas, pasiims rinkos duomenis ir su DI pagalba apskaičiuos tiksliai savo produkcijos poreikį ir sumažins personalo kiekį iki minimumo ir t.t. Bet vis tiek iš principo negali ten būti, nes tas ūkis yra tradicinis, nes augina vištas, kurios deda realius organinius kiaušinius. Ar čia kažkas nutylima? Manyčiau, kad taip. Žinia yra išrasti dibtinių baltymų sintezės gamybos metodai, kurie jau “ready to go for big business“. Ir žinokite tai liečia visas maisto pramonės šakas, nuo mėsos iki šokolado. Ir štai jums tik vienas pavyzdys kiaušiniai be vištų, gal tai iš ties ateities paukštynų verslo planas, bet jau aišku, kad ne to pačio “Balbieriškio paukštyno”, kuris dabar yra prasiskolinęs bankui ir susidiegęs tūkstančiams gyvų paukščių perėti pritaikytą infrastruktūrą. Tai veikiausiai bus kokio naujo vienaragio Armonaitės išperėtas verslas, arba tiesiog korporacija arba jos franšizė. Tai bus kiti žaidėjai, kitas kapitalo šaltinis. Dėl to galėčiau būti išvadinamas sąmokslo teoretiku, bet juk apie tai visiškai atvirai kalba prestižinio Singularity University lektoriai. Dabar neišsiplėsiu į tas visas temas, kurias jie nagrinėja, nes tam reikia atskiro straipsnio, bet supraskite, kad jie diskutuoja su kone viso pasaulio įmonių, korporacijų, valstybių vadovais visai ne apie tai, ar tai iš viso įmanoma padaryti. Jie nekelia klausimo ar įmanoma pamaitinti pasaulį tokiu būdu. Jie konstatuoja, kad neivengiamai reikės taip gyventi ir ginčyjasi nebent dėl to, kaip sklandžiau ir patogiau suorganizuoti tokią sistemą su kuo mažesniais kaštais. Jiems kad pradėti daryti reikia tik gero momento, kaip raketos paleidimui gero oro. Ir palankiausias jis būtų tada, kai mes paprasti vartotojai turėsime nebeišsprendžiamas problemas šiose gyvybiškai svarbiose ekonomikos srityse. Čia užduokime sau klausimą ar reali bado rizika? Būnant priklausomiems vien tik nuo įvežamo maisto prekių importo ir jei dar su ekologiniais mokesčiais ir normatyvais įvarius į kampą lokalius ūkius ar tikrai nerealu? Šiame laike, kai žibančios vitrinos ir visko prikimšti prekybos centrai vilioja nuolaidomis įsigyti vis dar daugiau prekių Kalėdoms, sutinku, šis klausimas atrodo gal kiek aliarmistinis. Bet tada užduokite sau sekantį klausimą, kaip toliau klostysis įvykių eiga, jei jau žinome sekančių metų time line marking point: grynųjų pinigų emisijos išjungimas, energijos kainų didėjimas toliau, infliacijos didėjimas, didėjantys darbo rankų ir technikos kaštai, nauji ekologiniai ir NT mokesčiai, nauji karantinai ir t.t. Po šito, kam dar atrodo, kad “investicijų planas 2021 – 2027 m. iš ES fondų” sukurtas tam kad verslas atsigautų? O gal atvirkščiai tam, kad padėti tokioms “gero oro” sąlygoms greičiau atsirasti ir jas inkliuzyviai po to ir išspręsti. Tas senas geras ir veikiantis: problem – reaction- solution.

VII. Specialios įžvalgos specialiai Marlokams (bonusas)

Negalvokite kad autorius piktai pravardžiuoja skaitytoją H. G. Weels 1895 m. “Laiko mašina” novelės personažais. Autorius šioje Elajų visuomenėje pats yra Marlokas, bent jau aplinkiniai jį taip mato. O jei rimtai, tai jaučiu pareigą iš šio teksto pateikti kelias aktualias daugybei žmonių įžvalgas, o jūs jau galvokite patys ką su tuo daryti.

1. Didelės, nekotroliuojamos, ekonomiką paguldančios krizės artimiausiu metu greičiausiai nebus. Tai sakau todėl, kad ES ir nacionalinių šalių vykdomos politikos ir planai yra ilgalaikiais. Jų vykdytojai yra jau priklausomi būtent nuo tų “taškinių” piniginių injekcijų, kuriose ES audito agentūros neįžiūrės nieko blogo. Nacionalinių valstybių demontavimo ir naujų skaitmeninių visuomenių statybos darbai dar tik prasidėjo, todėl privalo būti sudarytos sąlygos “statybininkams” dirbti, ilsėtis ir mėgautis gyvenimu. Todėl visi tie gandų kurstymai apie ekonominę griūtį, finasinį kolapsą yra greičiau tyčinis panikos kėlimas, kuris naudingas tiems patiems Elajams. Nes Marlokai, būdami demotivuoti ir pasimetę, lengviau priimsite nuleistus technologinius tas naujas keisto sustainable pasaulio taisykles.
2. Gali būti trumpalaikis arba neesminio poveikio, sukeliamas tam tikrų materialinių gėrybių trūkumas. Gali pragyvenimo lygys didesniai visuomenės daliai ženkliai smukti, dėka dar didesnės infliacijos, bedarbystės ir valdžios SDG vertybių smūginio diegimo, kuris vers kardinaliai keisti gyvenimo būdą, atsisakyti privačios nuosavybės nuolat jaučiant neapibrėžtumą. Tai yra visai logiškas scenarijus, nes Elajai jau pasirūpino savo ir savo gentainių saugumu, todėl netgi sąlyginai didelės infliacijos sąlygomis, kurį laiką jie jausis komfortiškai. Kaip sakiau bičiuliui į eilinę “sataliją” jie su dronais maistelio atskraidins, tik kad vaikai nestresuotų ir neprarastų entuziazmo.
3. Antivakserių nuogastavimai dėl atvirų fizinių represijų dažniausiai yra perdėti ir greičiausiai kurstomi tų pačių jėgų kurios, kurios suinteresuotos populiacijos demotyvacija ir psichologinio poveikio priemonių panaudojimu (nes kitų instrumentų panaudojimas labai ribotas). Dėl to yra ir toliau taip tęsis, kad bus daug gasdinimų su pavieniais pavyzdiniais susidorojimais ir labiau išimtiniais smurto atvejais. Priežastis ta, kad atviro smurto prieš reikšmingą visuomenės dalį atveju būtų reikalingas oficialus fašizmo pripažinimas, o tai demotyvuotų itin naivią ir dabar užmigdytą, bet labai reikalingą SDG tikslams pasiekti visuomenės dalį. Na pavyzdžiui nemažai rimtų mokslo ir verslo atstovų naiviai galvoja, jog pokyčiai laikini, teisės nihilizmo nėra ir netolimoje ateityje viskas turės grįžti į ankstesnį jiems gyvenimą, tik kad reikės daugiau rūšiuoti šiukšlių ir plepėti apie ekologiją. Jie labai klysta…
4. Marmalavimo spaudimas artimiausiu metu nemažės, nes Covid projektas susijęs ne tik su medicininiais uždaviniais, bet ir su skaitmenine ekonomika. Skaitmenizacijos esmė yra sujungti visus su viskuo, tuo pačiu viską suskaičiuoti, aprašyti ir kontroliuoti. Leisti, kad kažkokia visuomenės dalis liks neprisijungusiai ateityje yra neišbaigto projekto baigtis, dėl ko yra realus pavojus jam iš viso neįvykti.

Nuorodos:

„Wunderman Thompson“ perka „Satalia“ už maždaug 80 mln. Eur, Verslo Žinios https://www.vz.lt/inovacijos/2021/08/23/wunderman-thompson-perka-satalia-uz-mazdaug-80-mln-eur

Keli pasiūlymai Lietuvai greta dirbtinio intelekto strategijos, Verslo Žinios https://www.vz.lt/technologijos-mokslas/technologijos/2020/06/21/keli-pasiulymai-lietuvai-greta-dirbtinio-intelekto-strategijos#ixzz6TZkAqIg5

An Open Letter to the United Nations Convention on Certain Conventional Weapons https://www.businessinsider.com/top-artificial-intelligence-companies-plead-for-a-ban-on-killer-robots-2017-8?r=US&IR=T

Danielis Hulme. Keli pasiūlymai Lietuvai greta dirbtinio intelekto strategijos https://aiboost.lt/naujienos/pasiulymai-lietuvai-greta-dirbtinio-intelekto-strategijos/

Sąsajos žmogus mašina įgalinimas CPVA vertinimo ataskaita https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_ver/DNR%20plano%20dokumentai/ISVADOS/40_%20I%C5%A1vada%20S%C4%85saja%20%C5%BDmogus-Ma%C5%A1ina_final(1).docx

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje https://www.delfi.lt/verslas/transportas/sandbox-lietuvoje-atvers-galimybe-taikyti-inovacijas-realioje-aplinkoje.d?id=88499473

2021–2027 m. ES fondų investicijų programos rengimas https://www.esinvesticijos.lt/lt/pasirengimas-2021-2027/2021-2027-m-es-fondu-investiciju-programos-rengimas

Aukštesnės pridėtinės vertės link https://investorsforum.lt/wp-content/uploads/2012/11/BIF_studija_pilna_final_2013_01_22.pdf

Lietuvos ekonomika – viena koja spąstuose: ekspertės paaiškina kodėl https://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuvos-ekonomika-viena-koja-spastuose-ekspertes-paaiskina-kodel.d?id=88393021

Pabrėžė, kad kainos nekris nei kitais, nei vėlesniais metais, tad lieka tik viena išeitis https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/11/24/news/pabreze-kad-kainos-nekris-nei-kitais-nei-velesniais-metais-tad-lieka-tik-viena-iseitis-21451051