“Tis strange,-but true; for truth is always strange; Stranger than fiction: if it could be told, How much would novels gain by the exchange! How differently the world would men behold!” – George Gordon Byron, Don Juan

Lord Byron buvo garsus poetas romantikas, seniau žinomas lygiai kaip dabar garsūs hip hopo atlikėjai ar filmų aktoriai. Jei tada, kai jis gyveno, būtų buvę socialiniai tinklai, neabejotinai po Byron postais būtų buvę daugybė komentarų, iš kurių didelė dalis pašaipių. Gal net jis pats būtų tapes savotišku Memu, kas žino. Nes asmenybė buvo tikrai neeilinė ir kelianti dviprasmiškus nuomones. 

1816 m. Byron feisbuko paskyroje atsirado žodžiai:

„Tavo bruožai ne motinos, mano nuostabus veike! Ada! Vienintelė namų ir širdies mano dukra“

Čiuvelis “išpostino” tokią žinutę, tada metė žmoną ir su visam išvažiavo iš Anglijos. Nors Ada Lovelace nebuvo vieninetlis vaikas, tačiau ji buvo vienintelė santuokinė dukra. Ados mama Lady Byron nekentė savo buvusiojo, ar už neištikimybės nuotykius ar dėl kitko. Bet ji nieko nenorėjo daugiau girdėti apie poezija, išmetė dauguma poezijos knygų ir atstumdavo bet kokį kavalierių jei tik jis prisistatydavo esąs poetu. Taigi Ados gyvenime, apart genetiškai įgimtos poetiškos vaizduotės, atsirado matematika ir logika. Nes mergaitė buvo talentinga ir jau tada bendravo su to meto žymiais mokslininkais Charles Dickens, Charles Wheatstone, David Brewster ir Michael Faraday. 

Būdama dvylikos ji sumanė susikonstruoti sparnus ir net pradėjo rašyti knygą „Mokslas apie skraidymą“. Tuo pačiu paveldėjusi tėvo charizmą ji buvo ir vakarėlių vinis ir siela. Pašėlusi mergina buvo aistringa žirgų lenktynių gerbėja. Kad atsiloštų prarastus pinigus ji sukūrė matematinį modelį, kuris turėjo nuspėti laimingus numerius. Reikia skaitytojui priminti, jog veiksmas vyko laikais, kai Didžiosios Britanijos reikšmingas pajamas sudarė vergų prekyba JAV, o netrukus ir narkotikų tinklai iš Indijos ir Kinijos. Taigi pinigų buvo ir to meto „auksinis jaunimas“ juos mielai leido žirgų lenktynėse. Viskas visai kaip šiais laikais, kai kripto valiutų spekuliantai „uždirba“ neįtikėtinas sumas, kurios išeina per narkotikus ir prabangius automobilius taip pat lengvai, kaip ir atėjo. Taigi Ada sugebėjo pritraukti net investuotojų ratą, kurie įdėjo rimtą sumą į tą „laimėjimo sistemos“ reikalą. Bet vėliau kažkas paėjo ne taip kaip reikia ir viskas žlugo. Liko didžiuės skolos. 

Bet šis gana trumpas moters gyvenimas (mirė ji vos 36 m.) įkvėpė jos pačios mokytoją matematiką Charles Babbage. Adai buvo lemta įeiti į istoriją, kaip pirmai pasaulio programuotojai. Čia net nežinau kodėl visokie „woman go tech“ lektoriai ir piarščikai šito dar nepasigavo? Kita vertus iš kur jiems žinoti kas tas Baironas? Jei paklaustum kokios žmitrios #womangotech mentorės, dešimt iš dešimties veikiausiai atsakytų, kad Baidenas yra JAV geriausias prezidentas…

O Babbage iš tikro tai buvo gana „trenktas“ profesorius, na bent jau tokiu jį laikė aplinkiniai. Jis skaičiavo viską ką mato akys ir ką galima suskaičiuoti: žmones, šunis, dviračius, tvoras, langus, kaminus ir taip toliau. Jis jau tada darė išdaužytų langų analizę ir netgi parašė veikalą ta tema. Dar jis užsiiminėjo kriptografija ir neišrado Bitcoin tik todėl, kad buvo užsiėmęs oftalmoskopo išradinėjimu. Dar jis bendravo su Karl Marx ir padarė jam įtaką. Marx pasiskolino iš Kembridžo profesoriaus tezę, kad pramonininkai diegia darbo pasidalinimą, ne tam kad padidinti našumą, bet tam kad išauginti pelną. Kapitalistui našumas yra abstraktu, o pelningumas žymiai konkretesnis. Su Marx jį siejo mintis, kad jei ne rytoj, tai kada nors ateityje bus galima išspresti visuomenės problemas, organizuojant visuomenę ant racionalių pagrindų. Viktorijos epochos Anglijoje tokios panašios mintys buvo populiarios, nepaisant to, jog pati Anglija plėšė pasaulį taip kaip mokėjo ir vystėsi visomis kryptimis. Abu mastytojai manė, kad kuo daugiau žmonės įsisavina gamtos dėsningumus, tuo labiau įsitikina, kad daugybė formų gyvenime yra pastatyta ant kelių paprastų principų. Tik Charles Babbage tai vadino dieviškuoju pradu, o Marx istoriniu materializmu.

Taigi Ana parašė kaip ir pirmą algoritmą, kurį Charles Babbage pavadino „analitinis variklis“ ir panaudojo savo matematinėje mašinoje – pirmąjame kompiuteryje pasaulyje. Deja gyvam esant Babbage taip ir nepavyko išbaigti savo mašinos prototipo iki galo. Atskiros šios mašinos dalys yra saugomos Londono Mokslo Muziejuje. Profesorius Ana vadino matematikos fėja, ne tik dėl jos grožio ir proto, bet ir todėl kad ji suformulavo darbo su skaičiavimo mašina metodika. Tai ji padarė išversdama iš italų kalbos ilgą Luigi Federico Menabrea straipsnį apie „analitinį variklį“, jį apibendrino įžvalgomis ir instrukcija kaip turi veikti skaičiavimo mašina. Tai faktiškai ir buvo pirmasis pasaulyje programavimo algoritmas. 

Charles Babbage savo mašinoje panaudojo naują audimo staklių principą kurį 1804 m. išrado Joseph Marie Jacquard. Šis audimo šradimas supaprastina sudėtingų tekstilės gaminių (damasto, brokato, matliasės) gamybos procesą. Žakardinės nuo paprastų audimo staklių skiriasi tuo, kad techniškai jomis galima valdyti kiekvieną metmenų siūlą. Staklėms valdyti buvo panaudotos specialios perfokortos su audeklo raštui skirta programa – kiaurymėmis atitinkamose kortos vietose. Viena skylučių eilė turėjo atitikti vieną audinio eilę, faktiškai valdymuji buvo panaudotas dvejetainis kodas, faktiškai tai buvo mašina su programiniu valdymu. O Babbage pasiskolino tą perfokortų idėją ir ją panaudojo tai savo aparate, kas iš esmės atstojo tranzistoriaus veikimo principą. Kad šis kompiuteris veiktų reikėjo sukti rankenėlę kuri paleisdavo skaičiavimo algoritmą. Šios mašinos našumo galimybės buvo 1 000 000 000 000 kartų mažesnės, jei lygintume su šiuolaikiniu išmaniuoju jūsų kišenėje.