Dar vasara rašiau apie naujų krematoriumų statybos planus Lietuvoje. Tada atsargiai pabandžiau pavertinti prielaidas, kodėl užsimota įrengti net penkias naujas įstaigas. Toje mini publikacijoje rėmiausi ne statistika, o prielaidomis kiek nauji paslaugų teikimo objektai papildomai galėtų aptarnauti “klientų”. Priėjau išvados, kad našumas, reikalui esant, gali būti teoriškai padidintas beveik dvigubai. Na ir galiausiai pažadėjau pagyventi ir pažiūrėti kas bus toliau, todėl štai čia ir aprašysiu kas vyksta ir aš tai matau.

2021 metų gale iškilo antrasis krematoriumas Klaipėdoje. Tačiau pilnai veikiantis yra Kėdainių, jo darbas vieną savaitę net buvo sutrikęs dėl techninio gedimo. Žurnalistams pasidomėjus, krematoriumo direktorius B. Vilkelis paatviravo, kad paleidus trečiąją liniją, kremavimo pajėgumai turėtų išaugti:

Nuo krematoriumo veiklos pradžios iki šių metų lapkričio iš viso „Lietuvos krematoriume“ buvo atlikta per 30 tūkst. kremacijų. Šiemet numatyta atlikti jų per 7 tūkst. (šiuo metu turimomis, vokiečių įrengtomis dviem linijomis galima atlikti iki 10 tūkst. kremavimų per metus), o tai sudaro beveik 20 proc. visų mirusiųjų (kasmet Lietuvoje miršta apie 40 tūkst. žmonių). Pirmaisiais veiklos metais šis procentas siekė tik 3,5 proc.

šaltinis 15 min.

Iš karto krenta į akis, kad verslininko įvardintiems skaičiams trūksta tikslumo, nes anot Statistikos departamento, jau vien per 2020 metus Lietuvoje numirėlių atsirado 43547. Ir deja, tendencijos negerėja, nes lyginant 2021 metų pirmųjų devynerių mėnesių mirusių skaičius su atitinkamu 2020 metų periodu, turime augimą 4723 velioniais. Bet niekam nėra nei keista nei įdomu kodėl dabar kai Covid “maro” pandemija turėtų blėsti, tas rodiklis toks, kai atsirado bandomieji skiepai-marmalai ir pradėtas masinis jų švirkštimas. Mes neturime informacijos kiek Lietuvoje yra laidojama tradiciniu būdu, užkasant į kapavietes kūną, tad darau prielaidą, kad “Lietuvos krematoriumas” direktorius tą skaičių žino ir galvoje turėjo tik kremacijos statistiką. Prie statistikos dar sugrįšime, o čia verta priminti, kad su žadėtais 5 naujais krematoriumais reikalai po truputi juda. Jau minėtas Klaipėdoje ir dar vienas statomas, pora Kaune ir vienas Vilniuje. Ta tema bendraujant su “great resetininkais”, dažnas kiek daugiau pasigilinęs atsimena tik Kauno atvejį, epopėją su įmone Aeternum LT, kuri jau gana ilgai ginčyjasi dėl savo projekto. Šis atvejis tuo ir skiriasi nuo kitų, nes visi kiti naujesni projektai jau organizuojami atsižvelgiant ir į galimą gyventojų nepasitenkinimą ir kuo greitesnį ir sklandesnį šios kliūties įveikimą.

Publikaciją parašyti paskatino informacija apie šeštąjį krematoriumą, kuris turėtų iškilti prie Utenos. Jis įdomus tuo, kad yra suprojektuotas KTU studentų jiems dalyvaujant programoje”Išmanusis Miestas VI”. Projektėlis įdomus, nes organizatorius tokia Structum įmonėlė, pritraukusi valstybinių ir privačių rėmėjų, rengia įvairiausius urbanistinius projektukus. Išskirtinumas, kad rengėjai visiškas jaunimas kurį (ypač neo liberalūs) politikai kelia į padebesius. Viskas gana gerai susiderina su naująją “15 min tvarių miestų” koncepciją, kurią taip intensyviai grūda universitetuose, korporacijose ir kuriai simpatizuoja tokie veikėjai kaip S. Gentvilas ir dalis kontraversiškų ultra globalių pažiūrų merų. Apie tai šiek tiek rašiau publikacijoje Miestai kuriuose nieko neturėsi ir būsi laimingas. Kol kas viešos informacijos apie šalia Utenos iškilsiantį dar vieną kaminuotį nerasite, bet redakcija turi informacijos jog kadastriniai matavimai jau daromi.

O dabar noriu pereiti prie esmės, prie pinigų. Atlikau tokią nesudėtingą analizę, kuriai visus reikiamus duomenis radau Statistikos departamento svetainėje. Kadangi ten trūksta įmonių pardavimo pajamų duomenų už paskutinius du mėnesius, tai prielaidų panaudojimo išvengti nepavyko. Bet žiūrint į kodą S9603, kuris reiškia bendrai pajamas iš laidotuvių veiklos gauname gana iškalbingą vaizdą, kad pajamos smarkiai didėja.

Pajamos didėja žinia dėl infliacijos ir ekonomikos “kaitimo”, ko pasekoje brangsta darbo vietos, atlyginimai didėja ir tempia paskui save visus paslaugų tarifus, tame tarpe ir laidojimo. Buvo įdomu panagrinėti, kaip didėjo vidutinis vieno velionio palaidojimo krepšelis ir pokytis yra štai toks:

Lyginant šiuos metus su praeitais, vienas laidojimas išbrango daugiau nei per 10%. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į 2020 ketvirto ketvirčio laidojimo tarifo trumpalaikį kritimą (Paveikslas nr.2). Esmė ta, kad kiekvienais metais gruodžio mėnuo yra tiek gražiausių švenčių metas tiek ir didžiausių atsisveikinimų. Galima daryti išvadą, kad mirtingumas išaugo ir išaugino paklausą, kai tuo tarpu paslaugų pasiūla veikiausiai liko pakankama, kas sukėlė efektą kai rinka pati pareguliavo įkainius. O dabar prisiminime faktą, jog Lietuvoje atsiranda šeši nauji lavonų degintuvai. Deginimo vienos linijos savikaina yra apie 3 milijonai, vieno kūno deginimo ir galutinio produkto paruošimo laikas yra apie trys valandos. Taigi turime technologinį apribojimą laike, kuris nurodo teorinį pajėgumą. Visa tai puikiai žino naujų krematoriumų vadybininkai, kai dėlioja verslo planą. Dar pasakysiu tai ką aš pats žinau – verslo planai neturi jokių jausmų, ypač baimės. Tai yra, kuo trumpesnis investicijų atsipirkimo periodas, tuo mažiau “parkių” ir jei jis kokie penkeri metai, tuomet po tokio trumpo nors ir tvanas. O žiūrint į liūdną Lietuvos mirčių statistiką, krematoriumų sąvininkams lūdna būti negali. Pateiksiu argumentą.

Pirmiausiai tikslų, nes žinome tikslius nabašnikų duomenis tik už pirmus devynis 2021 metų mėnesius. Padarykime agreguoto skaičiaus palyginimą su atitinkamu devynerių mėnesių 2019 metų periodu, kai dar nebuvo paskelbtas baisusis “slogos maras”:

Matome, kad 2021 nuo sausio iki rugsėjo į anapilį išlidėjome beveik penkis su puse tūkstančio daugiau tautiečių nei prieš kovidiniuose metuose. Ir čia vėl noriu priminti, kad jau turėjome labai efektyvias vakcinas, dar tūkstančius išmirusių kvailų antivaxerių (anot medijų tik jie atiduodavo galus) ir metų viduryje Deltą variantą.

Bet ši lentelė netinka verslo plano modeliavimui, nes mums reikia duomenų už metus. Čia padarysiu kelias prielaidas, su sąlyga kad žinome jog kiekvienais metais gruodis yra labiau “mirtinas” (pernai 45% lyginant su lapkričiu) ir kad nuo “gerų” vakcinų ir mokslo pasiekimų bendras mirtingumas kažkaip negerėja.

Paveiksle nr.4 pateiktas prognozuojamas didesnis metinis mirčių skaičius su “pesimistine” (čia verslui) prielaidą, jog gruodis šiais metais bus tik 30% mirtingesnis. Paveiksle nr.5 tas procentas artimesnis praėjusių metų skaičiui ir yra 40%. Gauname rėžį tarp maždaug 6,5 ir 10 tūkst. perteklinių mirčių.

Paveiksle nr.6 mirtingumo palyginimas su 2019 m. kai jau gauti faktiniai mirtingumo skaičiai (Atnaujinta 2022.01.24; šaltinis osp.stat.gov.lt). Kaip matome prognozės buvo tikslios ir pesimistinės.

Tada apskaičiuokime papildomas rinkos pajamas su esamu tarifu. Paprastumo dėlei tai padarykime net nevertindami, kad infliacija ir toliau didės. Padauginus laidojimus iš vidutinės 1090 EUR be PVM vertės turime naujų pajamų nuo 7 iki 11 milijonų EUR per metus. Grubiai daliname iš šešių krematoriumų ir turime apie mažiausiai 1,5 mln. EUR per sąlyginį naują krematoriumo objektą. Grynojo pelno išskaičiavimui reiktu įvertinti kintamas sąnaudas: eksploataciją, elektrą, palūkanas bankams, atlyginimus ir t.t. Kad labai nevargti imkime jau veikiančios Kėdainių įmonės duomenis, kurie rodo jog 2020 pardavimo pajamos buvo 2 milijonai EUR, bet dar geresnis yra grynasis pelningumas, net 46,5%, kas leido gauti beveik 1 milijoną EUR grynojo pelno.

Tai va jum ir atsakymas apie bebaimį verslą, kuris gerai užuodžia pinigus ir puikiai monetizuoja net mirtį. Naujų krematoriumų atsipirkimas bus trumpas, gal net trumpesnis nei penkeri metai. Be to yra aišku, jog Lietuva pirmaujanti pasaulyje mirčių šalis ir artimiausiu metu nesirengia užleisti savo pozicijų tame liūdname reitinge. Ir jei taip apibendrinti viską ir sudėlioti taškus tai mes žinome faktą: kad bus pakelti mirusių žmonių deginimo pajėgumai, taip pat mes jau žinome, kad verslui ir valstybei čia patrauklu daryti trumpalaikęs investicijas nes jos greitai atsipirks. Dar mes matome, kad atsileido biurokratiniai varžtai ir leidimai derinami daug greičiau ir sklandžiau, nes yra politinis palaikymas. Iš viso to seka įžvalga, kad negyvų (kol kas) žmonių kūnų utilizavimo poreikis yra tikras, nes tikriausai netolimoje ateityje valdžiai teks ispręsti šį klausimą kažkaip sklandžiai ir inkliuzyviai, spręsti taip, kad nekiltų nemalonių emocijų, sutapimų ir asociacijų. Bendrai, kad nebūtų kažkokių moralinių trikdžių. Viskas gali būti tam, kad išmanūs, tvarūs ir kuriantys bei lyderiaujantys vaikai itin smarkiai nesijaudintų dėl savo tėvų paskutinių kelionių, kad jos būtų smagesnės ir kaip galima labiau šiuolaikiškos. Labai gali būti, kad taupant laiką ir CO2 tas paskutines keliones, vaikai ir giminaičiai patogiai stebės nuotoliniu būdu. Bent jau taip mums žada lyderiaujantys ir better connected living propaguojantys būsimieji mūsų gyvenimo dalininkai (stakeholders).

Man čia tinka posakis Follow the money arba kaip pasakė Structum vadovę, per vieną tokį “posh” renginį:

“Pinigų bus. Ir vidaus viceministras sakė yra tų pinigų tik reikia gerų idėjų..”

Ignė Dutova “Structum” direktorė

Nuorodos:

Prie Klaipėdos iškilo krematoriumas: tokių paslaugų poreikis tik auga https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prie-klaipedos-iskilo-krematoriumas-tokiu-paslaugu-poreikis-tik-auga-56-1587764?copied

Sutriko vienintelio Lietuvoje krematoriumo veikla – sustabdytos šios savaitės kremavimo paslaugos https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sutriko-vienintelio-lietuvoje-krematoriumo-veikla-sustabdytos-sios-savaites-kremavimo-paslaugos-56-1404964?copied

Structum Išmanusis miestas VI krematoriumo projektas https://structum.lt/ismanusis-projektas/utena-2/

Projekto „Išmanusis miestas“ VI apdovanojimai https://miestonaujienos.lt/projekto-ismanusis-miestas-vi-apdovanojimai/

Krematoriumas. Projektas “Išmanusis miestas VI” konkursui. Ataskaita https://issuu.com/smediagroup/docs/aiskinamasis_rastas__9__8958c33efce5ed?fr=sMmU2MzEwNDc5Mw

Planuojamo statyti ir eksploatuoti krematoriumo (Tylos g. 2, Pelenių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav.) poveikio visuomenės sveikatai vertinimas https://www.krs.lt/media/26678/planuojamo-statyti-ir-eksploatuoti-krematoriumo-tylos-g-2-pelenių-k-statybos-ir-eksploatacijos-pvsv-ataskaita.pdf