Išgyvenimo metodas tavo kare

Karas yra dalykas ne toks jau ir retas, štai XXI a. pasaulis jau užgyveno mažiausiai 8 brutalius karinius konfliktus, o vienas jų dabar yra visų galvose, širdyse ir televizoriuose. Bet kad ir kiek daug būtų to televizoriuje, karas daugumai žmonių mažai suprantamas ir smarkiai gąsdinantis. Žinia karas sukelia daugybę pavojų ir yra baisus. Baisumas yra daugialypis, karo baimės ir nerimo užvaldytus žmones jis paralyžiuoją ir nukreipia veikti netinkamai. Pavyzdžiui, nemanau, kad dabar tinkamas laikas gąsdinti vaikus ir būtent vienas nutikimas mokykloje paskatino mane parašyti šį tekstą. 

Tai nutiko, kai atvažiavau pasiimti iš mokyklos savo dukrą, ir tą kartą, pirmasis jos klausimas buvo: “Tėte, ar tikrai Lietuvoje už kelių mėnesių bus karas?“ Susidomėjau kodėl ji taip paklausė. Dukra paaiškino, kad taip sakė mokytojas. Dar papasakojo, kad mokytojas jiems pranešė jog pats paaukojo pinigų ukrainiečių kariams, ginklams pirkti ,ir kad klasės draugė išgirdusi mokytojo pasakojimą pradėjo verkti.

Taigi, šio rašinio tikslas yra supažindinti su principais, kurie padeda planuoti ir išlikti sudėtingose situacijose. Tikiuosi tai paskatins žmones elgtis racionaliau, padės nusiraminti, paskatins pozityvumą bei sutvirtins. Neabejotinai gyvename įtemptais permainų laikais, laikotarpiu kai įvykių yra per daug, ir kai niekas negali jų numatyti. Tam, kad lengviau orientuotis ir efektyviau veikti, reikalingas metodas. O metodas yra paprastas. Pirmiausia turėtumėte sudaryti pavojų ir grėsmių sąrašą. Sąraše gali būti patys įvairiausi dalykai dėl kurių nerimaujate, net ir tie, apie kuriuos tik pagalvojote. Sąrašas gali būti bet kokio ilgio ir kiekvienas žmogus, šeimos, giminės, grupės narys gali ir turi pasidaryti savo. Kiekvienas mes baiminamės kiek skirtingų dalykų, todėl dažnai tik patys galime įsivardinti tokius kurie mums reikšmingi. Kam to reikia? Nes surašę savo baimes ir pasinaudoję „metodu“ garantuotai dalies jų atsikratysite, jausitės žymiai tvirčiau ir saugiau. Kad būtų paprasčiau suprasti, pateiksiu vieno sąrašo pavyzdį:

1.Prasidės karas.

2. Įvyks kibernetinė ataka, dėl ko bankai neišduos grynųjų pinigų.

3. Neteksiu darbo.

4. Valdžia paskelbs komendanto valandą ir nusavins mano turtą.

5. Savo firmoje turėsiu nutraukti žaliavų tiekimą iš Rusijos.

6. Jei degalinėse pritrūks kuro, neapsėsiu laukų.

7. Sergu lėtine liga, kur gausiu vaistu jei jų netieks į vaistines?

8. Kaip pasiimti vaikus iš mokyklos, jei paskelbs visuotinę evakuaciją?

9. Ką darysiu jei dvi dienas nebus elektros?

10. Ką darysiu jei elektros nebus kelias savaites?

11. Jei visi išpirks maistą ar turėsiu ką valgyti?

12. Kaip reikės gyventi be cigarečių?

13. Ką reikės duoti kūdikiui?

Tikrai ne visi sąrašo punktai jums tinka, todėl turite pasidaryti savo. Tiesiog būkite atviri sau. Na o kai jūsų sąrašas bus baigtas, reikės grėsmes ir pavojus sugrupuoti. Tam padariau spalvotą lentelę:

Lentelėje yra tikimybės ir grėsmės dydžiai. Jie suskirstyti į tris lygius: mažą, vidutinį ir didelį. Ten kur maža tikimybė susikerta su mažu pavojumi yra žalia spalva, o ten kur pavojus labai tikėtinas ir vidutiniškai pavojingas yra oranžinė spalva. 

Dabar jūsų užduotis sudėlioti pavojus į atitinkamus langelius. Pavyzdžiui, jei manote, kad karas mažai tikėtinas, bet labai didelio poveikio, turėtumėte jį dėti į apatinį, dešinį, geltoną, langelį. Jei vis tik nuspręsite kad kibernetinė ataka yra labai tikėtina ir labai pavojinga, turėtumėte ją įdėti į viršutinį dešinį langelį. 

Kai visus pavojus priskirsite prie atitinkamo langelio tai pamatysite, kad žalius galima atmesti arba jų sprendimą atidėti vėlesniam laikui. Su tais kurie yra raudoni, turėtumėte padirbėti ir gerai pagalvoti ką daryti ir kaip juos spręsti jau dabar. Garantuotai bus tokia dalis, kuri kai tik pradėsite kažką daryti ir ieškoti sprendimų, persislinks iš raudonos į oranžinę zoną, arba iš geltonos į žalią.

Jei dirbsite nuosekliai, aš garantuoju kad pamatysite, jog dalį problemų galite išspręsti visai nesudėtingai. Pavyzdžiui, nuo kibernetinės atakos ir bankų neveikimo gelbsti grynų pinigų atsarga. Dažnu atveju pakanka turėti dviejų mėnesių pajamų dydžio grynųjų atsargą, kad atlaikyti net ir pakankamai ilgą bankinės sistemos krizę. Jei namie yra mėsos konservų atsarga, arba sodyboje rūsys su keliais maišais bulvių, tikėtina, kad badas negrės net ir ilgą laiką neveikiant prekybos centrams arba jei valdžia įves talonų sistema kuri veiks mėnesiais…

Kitas puikus dalykas, yra draugai ir bendruomenė. Jei kartą padarius sąrašą ir panaudojus metodą liko per daug raudonų pavojų, reikėtu pakartoti sprendimų paiešką aptariant juos su bendraminčiais, draugais, giminaičiais arba bendradarbiais. Dirbdami kartu, galite lengviau rasti sprendimus sau, o kitą kartą gal net padėsite išspręsti kitų problemas.

Daugybė žmonių dabar turi padidėjusį bendravimo su bendraminčiais poreikį, na o galimybių šioje technologijų eroje turime daugiau nei bet kada. Bet reikia nepamiršti, kad bendraminčių paieškoje yra vienas svarbus dalykas. Pokalbius galite pradėti čia ir dabar, tačiau būkite išmintingi renkantis. Ilgamečiai kaimynai galėtų būti gera pradžia, bet net ir jiems neatskleiskite visų savo ketinimų ir požiūrio į reiškinius iš karto (juk nenorite, kad pokalbiui nepavykus jums būtu priklijuota vienokia ar kitokia etiketė , o ant nugaros nupaišytas taikinys). Užduokite gerą įvadinį klausimą, pavyzdžiui: „Ar tu taip pat nerimauji dėl šios invazijos?” arba, “Kaip manai kas gali nutikti, jei mes juos stipriai paspausime?“ Turėsite galimybę rinktis, nes atsakymai į šiuos klausimus yra labai svarbūs ir labai daug pasakantys. Jei tie žmonės yra jūsų bendraminčiai, tai bus akivaizdu, be to tai gali tapti asmeninės savitarpio pagalbos grupės pradžia. Jei atsakimai bus ne tokie kokių tikitės, galėsite asitraukti.

Taigi, jei jaučiate baimę, nerimą, netikrumą, stresą imkitės veikti. Padarykite pauzę nuo informacijos šaltinių, pabandykite bent keletą dienų pilnai atsijungti, jei tai nepavyksta, smarkiai apribokite laiką kurį skiriate gauti tokiai informacijai. Skirkite pavyzdžiui tik 10 minučių per dieną, ne daugiau. O tuomet atsiras laisvo laiko ir galėsite keisti tai ką galite pakeisti. Ramybė ateis pamažu kartu su sprendimais kurių imsitės.

Dieve, duok man ramybės

Priimti tai, ko negaliu pakeisti…

Drąsos pakeisti tai, ką galiu,

Ir išminties žinoti skirtumą.

(ištrauka iš vienos maldos be pavadinimo)

Auksinio veršio garbinimas (1626–1629) Andrea di Lione

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s