Mūsų žiniasklaidos priemonėse pasirodanti informacija dažnu atveju yra lėkšta, neišsami ir neatskleidžianti tikrojo užduodamo klausimo esmės. Bet retas paknisa giliau, nes jau pripratome vartoti greitai ir neįsitempiant, o gal pervargome nuo pastarųjų metų įvykių tėkmės ir greitėjančios pasaulio transformavimo, o gal net griūties?

Taigi, atidžiau pažvelkime į visiems žinomą problemą dėl pedagogų trūkumo.  LRT publikacijoje nurodoma, kad Vyriausybė skiria 3 mln. Eurų mokytojams pritraukti, skiriant tas lėšas savivaldybėms, kurios jas jau naudoja savo nuožiura. Tiesa Vyriausybė iškelia papildomų sąlygų, viena jų, kad lėšos ar jomis paremti skatinimo būdai būtų naudojami išskirtinai labiau jauniems pedagogams ar studentams. O juk tai akivaizdi diskriminacija pagal amžių. Yra toks dalykas, vadinasi ageism. Bet palaukite, juk su bet kokios formos diskriminacijai yra paskelbtas karas, Lietuvoje už tai atsakinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Net JTO lygmeniu yra išskirta ši problema ir net yra kaip vienas iš kaip darnaus vystymosi tikslų išskirtas atskirai (turiu galvoje kova su diskriminacija). Taigi pagal šiandieninį feng šui tai yra didelė politiškai etinė nuodėmė, tačiau būtent ageism’o niekas čia nei matė nei girdėjo, nes visos su diskriminacija susijusios bėdos susiveda tik į seksualinę orientacija, tuštumą tarp ausų ir odos spalvą. O čia mes turime situacija, kai vyresnio ir turinčių vertingos pedagoginės patirties specialistų paslaugų atsisakoma, net nesuteikiant šanso jiems prisitaikyti ir pabandyti. Problema yra, bet tokių tiesiog nereikia.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas abejoja, ar didinant stipendijas pavyks privilioti studentų į trūkstamas specializacijas, o jaunus pedagogus masinti pinigine parama, anot jo, gali tik didžiosios savivaldybės mažųjų sąskaita. Be to, seniau dirbantys pedagogai esą gali jaustis diskriminuojami (lrt.lt)

Bet aš noriu parodyti kiek įdomesnę vietą, kad lygiai kaip ir dėl amžiaus, dar yra diskrimuojamas ir specialistas humanitaras. Viceministras sako, kad didinamos ir stipendijos studentams, pasirinkusiems prioritetines specializacijas, pavyzdžiui, matematikos, fizikos ar chemijos. Kodėl taip yra?

Atsakymo reikia paieškoti visai kitur – politiniuose valdžios strateginiuose dokumentuose. Pradėčiau nuo politinės ES finansuojamos programos “Pažangesnė Lietuva” kurios įgyvendinimui numatyta 1,4 mlrd. Eurų biudžetas. Ten daugybėje vietų keliamas strateginis tikslas didinti Lietuvos pridėtinės vertės paslaugų produkcijos skatinimą ir eksportą, o kad tai būtų galima padaryti nurodoma jog reikalingas tamprus mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Kas pernai buvo strategija, tas šiemet pradėjo virsti planu ir veiksmais. Apie tą strategija, kas nesusipažinęs rekomenduoju paskaityti pernykščioje analizėje Babelio kambarys Lietuva. Šios strategijos įgyvendinimui ES yra pasirinktas instrumentas – Europos skaitmeniniai inovacijų centrai (ESIC), o platforma, ar kaip čia pasakius pamatas, kaip keistai neskambėtų, Lietuvos puslaidininkių sektorius. Ta pati geltonosios spaudos Taivano tema, priešprieša su Kinija yra tik šalutinė gal būt kažkam naudinga pasekmė, bent jau šiamekontekste. Kodėl puslaidininkių sektorius? Todėl, kad tai yra skaitmenizacijos pagrindas ir prielaida pačios ES devynioms strateginėms vertės grandinėms: autonominis transportas, išmanioji sveikata, CO2 emisijos mažinimas, vandenilio technologijos, daiktų internetas, kibernetinė sauga, baterijos, kvantinė kompiuterija ir mikroelektronika. Šios strategijos ambasadorius mūsų liūdnoje šalyje yra panelė Armonaitė, nes būtent ji kuria politinę aplinką ir viešąjį įvaizdį. Na ir atsivertus 2022 m. I ketv. Lietuvos puslaidininkių sektoriaus apžvalgą mes randame, kad norint visa tai pasiekti, anot ekspertų, yra būtina investuoti į kompetencijos kėlimą ir naujų specialistų paruošimą. Ten galite rasti konkrečias formuluotes, pavyzdžiui:

• Spręsti mokytojų stygių lengvinant sąlygas ir skatinant atitinkamą tiksliųjų mokslų išsilavinimą turintiems kitų profesijų atstovams lengviau persikvalifikuoti ir tapti mokytojais. Taip pat prisidėti prie susijusių jau egzistuojančių programų (pvz., „Renkuosi mokyti“) viešinimo
• Sukurti ir vykdyti informacinę kampaniją, skatinančią rinktis fizikos, elektronikos, inžinerijos, nano mokslų, lustų VSLI projektavimo ir kitas STEM studijų kryptis
• Remti naujų specializuotų gamtos mokslų laboratorijų kūrimą mokyklose suteikiant moksleiviams daugiau galimybių pritaikyti įgytas žinias praktiniuose užsiėmimuose
• Skatinti universitetus ir mokslo centrus kurti ir plėsti su puslaidininkiais susijusių tyrimų laboratorijas, užtikrinant prieigos galimybę atitinkamas fizikos, chemijos, elektronikos ir kt. susijusių sričių specializacijas pasirinkusiems studentams
• Didinti finansavimą mokslininkų atlyginimams, ypač jaunesniesiems mokslo darbuotojams ir mokslo darbuotojams, skatinant daugiau studentų tęsti savo profesinę karjerą moksle. 

Atkreipkite dėmesį, kad paskutiniame pavyzdyje vėl išreikšta diskriminacija pagal amžių (ageism). Na o dokumente aiškiai nurodoma, jog finansavimas turi būti skirtas tiek kiek reikia. Kiek reikia sprendžia Ekonomikos ir inovacijų ministerija MITA, pateikiama, kaip kad duoda bendrai Vyriausybė, o iš ties dalina Švietimo ministerija savivaldybėms. Būtent dėl to nesimato kas ir kodėl, nes atrodo kaip pastangos gesinti gaisrą, kaip pastangos gelbėti, nors man tai labiau panašu į transformaciją. Panašu į kontroliuojamą gaisrą, kai leidi kažkam sudegtu, o kažką naudingo užgesini.

Dabar kai parodžiau iš kur guldenai byra ir kodėl vienus glosto, o kitus kaip atliekas palieka už “gerovės valstybės” tvoros. Pabaigai priminsiu visos šios problematikos esminę vietą- tai toks kaip ir sąmoningas vaikų technokratinis ugdymas, be humanitarinės dedamosios. Pilnavertiška brandi asmenybė yra, kai jos neina primityviai valdyti televizijos ar feisbuko sukramtytais naratyvais, tai asmenybė kuri geba atpažinti gėrio ir blogio veiksmą ir pasekmes, yra empatiška, nes sukramčius dešimtis knygų, pažinusi literatūros klasikų gelmes, žino istoriją ir dėl to gali analizuoti skirtingų epochų žmogaus elgesio panašumus ir skirtumus, gali sugretinti atsikartojančius neigiamus elgesio pavyzdžius, taip apsaugant save, savo vaikus, net kartais politiko vaidmenyje savo valstybę nuo klaidingų pasirinkimų, kartais fatališkų. Galų gale tikrasis visuomenės elitas prasideda nuo visapusiško lavinimo, bet čia mes kalbame juk ne apie tokį. Toks lavinimas susiaurintas niveliuotas fetišuotas skaitmenizacijos šaržas, visai kaip iš Pink Floyd “Another Brick in The Wall”…