Pernai, gal rugpjūčio mėnesį nustojau klausyti Žinių radijo. Mano ausys nebegirdi jos transliuojamos informacijos visai ne todėl, kad taip sugalvojau be rimtos priežasties, žinoma prieš tai svarsčiau ir analizavau. Tuo metu supratau, kad taip bus geriau. Geriau man, ir vaikams. Dar po kurio laiko, kai jau nebeklausiau, galėjau aiškiai pasakyti kas mane trikdė, nes per garsiakalbius nuolat skambėjo formulė „Praeitą parą Lietuvoje užregistruotą…. Covid-19 ligos atvejų, …. žmonių mirė.” Ta frazė atsirasdavo maždaug 10 valanda ryto, ir buvo kartojama kas valandą iki pat vakaro. Suvokiau, kad vaikams kiekvieną dieną girdėti kaip „kažkas mirė“, nėra labai gerai. Kodėl negerai aš dar nežinojau. Dabar kai jau žinau, noriu pasidalinti tuo su Jumis, bet tam reikės šiokios tokios intrigos ir kelionės į praeitį. Taigi pradedam.

Kai Tarybų Sąjunga pradėjo galutinai girgždėti, prieš pat jos griūtį, gal kokiais 1988 metais, viename miestelyje vyko renginys – hipnotizuotojo pasirodymas. Tuo metų, koncertai, cirko pasirodymai ir kiti pramoginiai renginiai dažniausiai vykdavo kultūros namų salėse…

Pabandykite įsivaizduoti tipinę, post sovietinės eros, kultūros namų salę. Nušiurusios grindys, fanerinės atlenkiamos kėdės, kontoros autobusiukas lauke, viduje drėgmės, pelėsio, rūkalų tvaikas ir ankšta neišvaizdi sceną. Scenoje stovi hipnotizuotojas ir kažką pasakoja, po kurio laiko pasiūlo drąsiausiems salėje patiems, savo kailiu, patirti hipnozės magijos galią. Tam reikės sunerti rankas virš galvos ir jas taip laikyti. Kas norėjo tik žiūrėti, tie rankų nekėlė, nors norinčių buvo daugiau.

Dar po kurio laiko, hipnozės specialistas žiūrovų paklausė ar jie gali išnerti rankas. Tuos kurie negalėjo, pasikvietė ant scenos. Tada prasidėjo įvairūs “triukai”. Visų aš nežinau, nes toje salėje manęs nebuvo. Tarp dalyvių buvo mano mama, kuri man ir papasakojo geriausią triuką. Ji matė kaip mūsų kaimyną užhipnotizavo, ir kaip suprantu giliai. Vedėjas pastatė scenoje dvi kėdes atlošais vieną į kitą, o užhipnotizuotą kaimyną paguldė tiesiog ant tų atlošų, taip kad sprandas atsidūrė ant vieno, o kulnai ant kito. Galite pabandyti įsivaizduoti, kaip nežmoniškai reikėtų įtempti nugaros ir pilvo raumenis, kad nors keletą sekundžių išlaikyti kūną horizontalioje pozicijoje ant tokių atramų. Neabejotinai tai buvo įspūdingas reginys, nes mama praėjus 34 metams jį vis dar ryškiai pamena.

Psychiatrists have found several times that public demonstrations of mass hypnosis may provoke an increased hypnotic dependency and submissiveness in many members of the audience that can last for years.
Largely for this reason Great Britain has passed a law making seances and mass hypnotism illegal. Hypnosis may act as a trigger mechanism for a repressed dependency need in the victim and turn him temporarily into a kind of waking sleep- walker and mental slave.

A. M. Meerloo, M.D. (1956) “The Rape of the Mind”, pp. 40

Na gerai, o kas čia bendro su tuo Žinių radijų? Tam, kad rasti bendrumų, pirmiausiai suformuokime klausimą:

Jei nedidelio miestelio salėje, kurioje susirinko apie pora šimtų gyventojų ir mažiausiai vienas žmogus buvo akivaizdžiai sėkmingai paveiktas hipnozės, ar galime taip paveikti visą tautą?

Taip taip, tautą, ne 10 , ne 100, bet kokį milijoną žmonių? Jei jums reikia trumpo atsakymo – taip, galima. Jei su išvada principingai nesutinkate, galite toliau neskaityti, tačiau jei suabejojote ir smalsu, siūlau nerti giliau.

Tas sprendimas dėl radijo įvyko, ir jį greitai užmiršau. Kaip sakiau taip ir padariau, jau metus neklausau tos radijo stoties, tačiau istorija įgavo naują prasmę, visai neseniai – prieš kokią savaitę…

Riots, furious mass movement, and outbreaks of criminality serve to increase fear and panic, and thus can be used to deepen man’s sense of insecurity and further his passive surrender to the totalitarian environment.

A. M. Meerloo, M.D. (1956) “The Rape of the Mind”, pp. 134

Jei negirdėjote, tai Nyderlanduose šią vasarą, daugiau nei mėnesį vyko ūkininkų protestai. Keliai buvo blokuojami traktoriais, ant greitkelių buvo išpilamas mėšlas ir šiaudai, vyko mitingai ir susirėmimai su policija. Galėjote to nežinoti, nes yra priežastis dėl kurios ši informacija iki jūsų neatėjo. Ta priežastys vadinasi “cenzūra”. Tai yra, kažkas kontroliuojantis medijas nusprendė ką jums parodyti, o apie ką spengiančiai patylėti. Kadangi šiek tiek nepasitikiu korporacijų kontroliuojama žiniasklaida, turiu alternatyvių naujienų šaltinių. Viename tokių šaltinių, per interviu su protestuojančiais ūkininkais, buvo paminėta knyga “Proto išprievartavimas” (The Rape of the Mind). Pavadinimas suintrigavo, nemažiau kaip tas, kuris paminėjo knygą, mat prisistatė kaip buvęs specialiųjų pajėgų karys. Karyba man nėra svetimas dalykas, tad tikėdamasis intrigos knygą susiradau internete ir netrukus sklaidydamas elektroninius lapus mintyse šūktelėjau – O, broleli, kiek aš nežinojau!

Gal pradėkime nuo faktų apie leidinį. Knyga išleista 1956 metais. Rašytojas: Joost Abraham Maurits Meerloo -Olandijos žydas, psichologas, profesorius, Antrojo Pasaulinio karo metu pasipriešinimo naciams dalyvis. Buvo suimtas, kurį laiką praleido nacių kalėjime. Žodžių, žmogus kuris savo kailiu patyrė kas yra tardymas, smegenų plovimas, menticidas (proto genocidas), platus prievartos spektras, ir indoktrinavimas.

Nėra tikslo atpasakoti visą knygą, tai atkreipsiu dėmesį į vieną knygoje pateiktą intriguojantį faktą. Pasirodo, per Korėjos karą, nemažai JAV ir britų karių buvo pakliuvę į priešo nelaisvę. Nieko ypatingo, kare dažnai taip nutinka. Įdomu tai, kad išvadavus karius, buvo atliktas specialus tyrimas, siekiant nustatyti kurie iš jų bendradarbiavo su priešu ir galimai išdavė savo kovos draugus. Išvada kurią padarė britų tyrėjai turėtu jus nustebinti – apie 30% belaisvių buvo pavirtę į užkietėjusius komunistus.

Tai yra pirmasis įrodymas, kad yra įmanoma užhipnotizuoti didelį žmonių kiekį, per sąlyginai trumpą laiką! Vis dar abejojate, nes tas žodis „hipnozė“ nepatinka? Gerai, pavadinkime ši reiškinį kaip nors kitaip, pavyzdžiui indoktrinacija, masių formavimas arba masinė psichozė, kaip tai vadinasi nėra labai svarbu. Svarbu kaip tai veikia. O dabar veikimo mechanizmus patyrinėsime.

Tam, kad hipnozės seansas pavyktu, reikia kelių dalykų. Pirmiausia tai ramaus, tylaus kambario, tokio, kad nesigirdėtu pašalinių garsų, pavyzdžiui gatvės triukšmo, durų trinksėjimo, žingsnių ir t.t. Antras būtinas elementas yra objektas į ką bus sukoncentruojamas dėmesys, nes reikės jį išlaikyti. Na ir galiausiai trečias dalykas, kurio mums būtinai reikės, tai žinoma to, kas atliks seansą, ir valdys procesą.

Seansas prasideda kai hipnotizuojamasis, gauna paprastą aiškią užduoti, tarkime sukoncentruoti dėmesį į sunertas rankas, suspaustus pirštus, švytuoklę, arba bet kokį kitą dalyką. Tuo metu hipnotizuotojas sako žodžius, po ko „paciento“ protas palaipsniui pereina į hipnozės būseną. Ko gero čia nieko naujo nepasakiau. Bet ar susimąstėte kas vyksta tokio seanso metu ir kodėl žmogaus smegenys taip reaguoja?

Pirmiausia protas yra izoliuojamas nuo išorinių dirgiklių (kambario funkcija), tuomet protui yra skiriama veikla (susikoncentruoti į pirštus, rankas, švytuoklę). Tam kad protas sunkiai dirbtu ir pavargtų, yra prižiūrėtojo funkcija (hipnotizuotojas). Taigi hipnozės seanso metu, protas izoliuojamas, išvarginamas, dėmesys koncentruojamas (siaurinamas dėmesio laukas), netrukus smegenų gynybinės funkcijos reikšmingai susilpnėja ir jis pralaimi (pasiduoda hipnotizuotojo įtaigai), arba kitaip sakant pereina į hipnozės būseną… Dabar sviestas lyg ir tas pats, bet skonis visai kitas. Juokauju žinoma, bet hipnotizuotojas tikrai gali užhipnotizuotam žmogui įteigti, kad jis valgo braškes, nors pacientas valgys sviestą! Realybė užhipnotizuoto proto nepasiekia! Grįžkime prie Korėjos karo belaisvių.

Koks buvo Korėjos karo belaisvių gyvenimas lageryje? Jei vienu žodžiu, tai greičiausiai buvo pragaras, o jei moksliškai, tai belaisviai yra izoliuota bendruomenė. Laikraščių nėra, radijo nėra, laiškų nėra, akivaizdu, kad kariai buvo visiškai atskirti nuo pasaulio, pilnai izoliuoti iki tiek, jog galėjo pasimesti kuri dabar metų diena ir  net paros laikas.

Buvimas nelaisvėje žinoma reiškė darbą. Darbą atgailauti už tai, kad tarnavo kapitalistams, kad ėjo kariauti ir žudyti komunistus, darbą už visus kitus būtus nebūtus prasikaltimus. Tas darbas visada būdavo konkretus, bet tuo pačiu ir būtinai beprasmis: žygiuoti, stovėti valandų valandas šaltame vandenyje, klūpėti ant skaldos, skanduoti komunistinius šūkius. Daug skanduoti.. kiekvieną dieną, iki automatizmo.. Dienotvarkėje ir perauklėjimas – ilgos nuobodžios ir varginančios paskaitos apie komunizmo didingą istoriją, šviesų rytojų, datos ir sausa statistika, partijos didvyrių nuopelnai…

There are many antisocial desires lying hidden in all people. The hypnotic technique, if cleverly enough applied, can bring them to the surface and cause them to be acted out in life.

A. M. Meerloo, M.D. (1956) “The Rape of the Mind”, pp. 38

Kaip ir hipnozės atveju, šiame masių formavime veikia tas pats mechanizmas: izoliacija, nuovargis, dėmesio koncentracija ir įtaiga. Jei hipnozės seansas dažniausiai yra savanoriškas, tai belaisvių stovykloje procesas remiasi prievarta ir baime būti nužudytam, galima sakyti toks yra pagrindinis skirtumas. Taigi faktas – po tokio perauklėjimo 30% belaisvių galima buvo vadinti komunistais, bent laikinai, nors prieš patekdami į nelaisvę jie tokiais nebuvo. Dauguma greičiausiai kovėsi, priešinosi, gal papuolė į apsuptį, o kai baigėsi amunicija turėjo pasiduoti. Žodžiu jie vienaip ar kitaip pralaimėjo savo asmenines kautynes. Nelaisvėje jie pralaimėjo antrą kartą ir jau galutinai, kai priešui pasidavė protas.

Jei vis dar abejojate ar galima milijonus žmonių užhipnotizuoti ir suformuoti iš jų minia kuri galėtų būti apsėsta kokios nors beprotiškos idėjos, tuomet kas tokio nutiko vokiečių tautai, kai XX a. pradžioje milijonai, niekaip ypatingai neišsiskiriantys nuo kaimyninių tautų, vieningai pavirto širdingais nacistais? Susipažinkime su galingiausia masinės hipnozės forma – Totalitarizmu. Čia nėra galimybės aprašyti visų totalitarizmui kurti naudojamų įrankių, tai paminėsiu tik svarbiausius. Numeris vienas yra Cenzūra. Ji efektyviai atlieka izoliavimo funkcija. Cenzūra izoliuoja atakuojamus protus nuo kitokios nuomonės, nuo žinių, nuo netikėtų idėjų…

Numeris du yra Propaganda. Vos tik įsijungia, ji nepailstamai tuksena į kiekvieno piliečio protą ir formuoja jį taip, kaip reikia fiureriui, prezidentui, partijai, valdžiai ar bet kokiais kitokiai suinteresuotai grupei. Poveikis turi būti nuolatinis, pasikartojantis ir sąlyginai ilgas, nes propaganda atlieka dvi svarbias funkcijas iš karto – ji išvargina, ir ji įteigia. Tai ir hipnotizuotojas ir švytuoklė viename.  Taip pat ji nėra tokia brutali ir priverstinė kaip Korėjos karo belaisvių atveju. Visuomenė nepasiduoda iš karto, pirmiausia krinta silpniausi nariai. Kai propaganda juos palaužia, jie įtikį! Jie įtiki propagandos primestomis tiesomis ir pradeda atkartoti propagandistų idėjas kaip savo. Tokiu būdu prasideda procesas, panašus į cheminį, kuomet silpnesni sustiprina propagandos jėgą, ir stipresniems pasidaro sunkiau atsispirti ir tik laiko klausimas, kada pradės lūžinėti jų protai. Įdomu tai, kad tie palūžę stipresni, likusiems vėl ims atrodyti kaip stiprūs lyderiai! Galiausiai didžioji dalis visuomenės nueis paskui tą, kuris ir stiprus ir rėkia garsiausiai! Eidami jie pradės naikinti kitokius, nes kitokie tai priešai, tai pavojus jų vidiniams įsitikinimams. Štai kodėl totalitarizmas yra toks destruktyvus. Tu arba leidiesi sulaužomas ir esi su mumis, arba esi prieš mus ir busi sunaikintas! Tai mechanizmas kuris ypatingai stipriai veikia pastaruoju metu dėl stiprinančios informacinių technologijų įtakos. Noriu pasakyti, kad ne technologijos kaltos dėl milijonams išplautų smegenų, bet technologijos tą procesą padarė tikrai sklandų.

Trečiasis ir esminis komponentas, siekiant užvaldyti minios protą yra baimė. Niekas kitas taip neišvargina žmogaus kaip nuolatinė baimė. Baimė veikia ir protą ir kūną. Bijančiam žmogui, padažnėja pulsas, sukyla adrenalinas, susitraukia skrandis, įsitempia raumenys. Natūralu kad baimė yra ypatingai varginanti būsena. Normaliame pasaulyje baimė būna trumpalaikė ir nesukelia esminių proto pokyčių, tačiau jei baimė yra nuolatinė, transliuojama ir stiprinama, baimės atakos ves žmones iš proto tol, kol jie pasirašys sutarti su pačiu velniu, kad tik nereikėtų to kentėti vėl ir vėl…

Such is the Pavlovian device: repeat mechanically your assumptions and suggestions diminish the opportunity of communicating dissent and opposition. This is the simple formula for political conditioning of the masses. This is also the actual ideal of some of our public relation machines, who thus hope to manipulate the public into buying a special soap or voting for a special party.

A. M. Meerloo, M.D. (1956) “The Rape of the Mind”, pp. 29

Taigi, prieš metus nustojau klausytis radijo stoties su pretenzingu pavadinimų, nes pajutau, kad žinios eteryje galutinai išnyko. Kažkada buvusi profesionali komanda tapo kažkieno įrankiu. Jie skleidė ne žinias, o baimę ir propagandą. Aš pajutau tai ir pasitraukiau. Kai pasitraukiau supratau, kad išsivadavau. Tik dabar, kai išsivadavau, supratau kam buvo skirtas prieš 33 metus Dainos teatro kūrinys „išjunk televizorių“.

“Išjunk televizorių, tą televizorių. Sakau išjunk televizorių, pagaliau.“

Dainelė buvo skirta kovai su kito režimo propaganda. Tai buvo paprastas ir pigus triukas, bet juo buvo griaunamas sovietinis totalitarizmas. Įdomu tai, kad triukas, buvo paremtas tais pačiais psichologiniais poveikio darymo mechanizmais, kuriais susikuria totalitarizmas. Mane atrodo jis paveikė, ir tai visai neblogai. Šis tekstas apie tai, kad mumis šiandien manipuliuojama.  Atrodytu gana primityviai, tačiau veiksmingai ir pasiremiant psichologijos žiniomis. Kažkas tikrai yra suinteresuoti, kad jūs galvotumėte ne savarankiškai, kad būtumėte nuspėjami, ir valdomi. Kažkam reikia, kad jūs užmirštumėte savastį ir taptumėte paklusniu darbininku arba vykdytoju. Tokiu paklusniu, kad prilygtumėte robotui ir net galvotumėte automatiškai.  Jei reikia pavyzdžių, kaip tai daroma šiandien pristatau kelis kurie pirmiausiai atėjo į galvą:

– ekspertai pataria vengti.. (venk ir neklausinėk, ekspertai juk pataria)

– prieštaringai vertinamas… (sėjama abejonė be įrodymų)

– energetiniai ištekliai brangsta, infliacija didės.. (o kaip dėl pinigų spausdinimo?)

– pasaulio lyderiai susitikime aptarė…(„lyderis“- tik žodis kuris turi sukurti teigiamą įspūdi ir automatinį pasitikėjimą, kiek kitaip nei „išrinktas laikinas administratorius“ ar ne?)

– vakcinos yra saugios ir efektyvios.. (iš kur žinoma jei ilgalaikių pasekmių niekas netyrė?)

Manau užteks. Tai yra informacinės klišės. Jų pagalba parodžiau kaip formuojamas automatinis mąstymas. Automatinis mąstymas, tai toks mąstymas kai klišės atkartojamos negalvojant. Žmogui jos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau ilguoju laikotarpiu jos iškreipia žodžių esmę, ištrina tikrąją prasmę ir išaugina naują tiesą. Klišės atrodo nepavojingos, todėl žmonės ilgainiui pradeda jas atkartoti ir nustoja analizuoti, taip klišės tampa „tiesos“ kurios atrodo savaimę suprantamos. Dažnas ištisai girdėdamas klišes praranda analizės įgūdžiu,  arba jie atrofuojasi. Kaip matote, tas kas yra „savaime suprantama“, kaip ir daugelis dalykų ne visada yra jūsų proto vaisius, daugelis tokių „tiesų“ buvo diena iš dienos transliuojama per medijas, tol, kol tapo sava ir dabar atrodo kaip jūsų dalis. Tai nėra ta įspūdinga hipnozė, kuomet žmogaus kūnas demonstruoja stebuklus, bet tų trumpų frazių poveikis valstybės lygmenyje daro magiškus dalykus. Jos mums kalamos į galvą kiekvieną mielą dieną, nes tai veikia.

Kaip nematomi pančiai automatinis galvojimas, propagandos ir cenzūros vaisiai laiko piliečius įkalintus savo gyvenimuose, nesidominčius ir nedalyvaujančius tikrame žaidime – masių kontrolėje ir valdyme.

Something has crept into our mechanized system of communication that has made our modes of thinking deteriorate. People too casually acquire ideas and concepts.
They no longer struggle for a clear understanding. The popularized picture replaces the battle of the pros and cons of concepts. Instead of aiming at true understanding, people listen to thoughtless repetition, which gives them THE DELUSION OF UNDERSTANDING

A. M. Meerloo, M.D. (1956) “The Rape of the Mind”, pp. 102

Ko gero natūraliai kyla klausimas, ką dar galėtume padaryti kad ištrūkti iš masių formavimo? Juk išjungti radijo tikrai neužteks, komunikacijos priemonių aplinkui yra tiek daug, kad visų neatjungsime… Atsakymo ieškoti galima toje knygoje, kur pateikiamas sprendimas, kuris man pasirodė tinkamas ir dar mažai šiandien naudojamas. Kadangi masių formavime, dėmesio laukas siaurėja, jį reikia išplėsti. Geriausiai tai daro humoras, pokštai, anekdotai ir karikatūros. Juk tam, kad suprasti pokštą, reikalingas platesnis požiūris. Pokšto esmė netikėtas minties šuolis, kuris ir daro pokštą juokingu.. Netikėtas minties šuolis? Kaip tik tai kas neleidžiama formuojant totalitarinę santvarką!

Humoro totalitarinis režimas nesupranta. Humoras jiems yra svetimas. Jie yra pasiruošę Jūsų protestams, riaušėms mitingams, jie augina minioje baime, ir neapykantą, po to pažadėję išvaduoti minią iš baimės, jos neapykantos energiją nukreipia savo reikmėms. Gerai, paaiškinu, tarkime jūs nueisite į mitingą ir supykę stumtelėsite ginkluotą policininką, tuomet gausit atgal ir nei jums nei jam nebus gerai. Tie kas matys incidentą nesąmoningai susitapatins su kažkuria puse ir “užsikrės” neigiamomis emocijomis – baime, nusivylimu, pykčių. Pyktis – naikinanti emocija. Pyktis yra primityvus ir nekūrybingas. Pyktis žaloja ir pykstantį ir jo priešininką, todėl, reikia daryti kitaip. Pirmiausia skleisti pozityvias emocijas bendraujant, stiprinant ryšius, pokštaujant ir paprasčiausiai gyvenant. Moki piešti? – Piešk karikatūras, moki rašyti? Rašyk taip, kad skaityti būtu linksma. Tai pats rimčiausias patarimas koki galiu duoti perskaitęs knygą “Proto išprievartavimas”. O radiją vis tiek išjunkite, vien tam, kad padaryti asmeninį atradimą, ir pasimėgauti savo skaidresniu protu jau po keleto tokių dienų , garantuoju pajausite skirtumą…

Panašu, kad žmonės pradeda tai suprasti. Gal ne taip moksliškai, bet jie jaučia. Per žolines buvau atlaiduose, ir ten kunigai kai ką padarė. Pakvietė muzikantų kapelą, o parapijiečiams šventoriuje padėjo statinę alaus! Nežinau ar juos Dievas apšvietė, ar jie perskaitė, bet po mišių žmonės ne tik linksminosi, bet ir bendravo!

Our human strength lies in our diversity and independence of thought, in our acceptance of nonconformity, in our willingness to discuss and to evaluate various conflicting points of view. In denying the diversities of life and the complexity and individuality of the human mind, in preaching rigid dogmas and self- righteousness, we begin gradually to adopt the totalitarian attitude we deplore.

A. M. Meerloo, M.D. (1956) “The Rape of the Mind”, pp. 127

Post scriptum.

Ką reiškia keistas rašinio pavadinimas?

“Vaikas yra vyro tėvas” – tai frazė iš knygos. Koks vaikas bus suaugęs, priklauso nuo jo vaikystės. Vaikas tarytum užsiaugina suaugusio asmenybę ant savęs, todėl ir yra tėvas. Tačiau giliau, po kiekvieno suaugusio žmogaus tvirtybe ir pasitikėjimu vis tiek tūno vaikas, kai kada silpnas, vaikas kuris nepažįsta pasaulio, gal todėl jo bijo. Gal tą radiją išjungė ne suaugęs, protingas vyras, bet išsigandęs vaikas, nes jis buvo visai mažas ir bijojo…