Pradėsiu rašinį aktualia tema, nors esmė yra visai ne vabalų valgymas.

Dar visai nesenai nebuvo galima pasvajoti apie lengvai pakepintus užkadėlius prie alaus Acheta domesticus (naminis svirplys), naminę lietuvišką mišrainę su Hermetia illucens (juodoji plokščiamusė), arba vyno gurmanų taip išgirtą Tenebrio molitor (didysis milčius). Bet turiu jus nudžiuginti visi šie gyviai ir dar tuzinas kitokių jau yra patvirtinti arba yra tvirtinimo procese naudoti ES ribose. 

Maisto praturtinimo vabalais įvairovę labai palaiko Švedijos, Suomijos, Belgijos, Olandijos, Portugalijos, Čekijos, Estijos, Latvijos ir kas be ko Lietuvos vyriausybės. Vokietija ir Austrija taip pat palaiko, bet iškėlė tam tikrų savo sąlygų. Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės nesutiko kol kas taikyti pereinamojo laikotarpio maisto reglamento. Žiūrint į žemėlapį ir valstybių dydį nesuku įtarti, jog keisti savo žmonių įpročius, ypač ten kur maisto kultūra turi daug didesnę reikšmę šios valdžios dar nesiryžo. 

Vikšrų atnešimui į jūsų virtuvę visoje ES trukdė teisiniai reglamentai, konkrečiai senasis Nr. 258/97, kuris ribojo tiek nariuotakojų ir vabzdžių rūšių tiek jų taikymo būdų maistui įvairovę. Nes 2020 m. spalio 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nusprendė, kad “sveiki vabzdžiai”, kaip maistas, skirtas vartoti kaip toks, nepatenka po šiuo reglamentu. Bet nieko nėra neišsprendžiamo ir remiantis tuo, jog toks neprogresyvus reglamentas baisiai skriaudžia vabzdžių augintojų gildijas ir stabdo šią inovatyvią industrinę šaką yra išaiškintas teisinis įpareigojimas, kad reikia vadovautis laikinąja pereinamojo periodo priemone, nauju reglamentu Nr. 2015/2283.

Na tai čia daugiau nesiplėskime apie tuos vabaliukus. Bus dar progų aptarti ir dar įdomesniais rakursais panagrinėsime visa tai. Tiesiog turite suprasti, kad idėja yra pasėta, strategiškai ideologinė dirva išpurenta, įgyvendinimas pradėtas. Nors ir lėtai, tačiau jau daug pinigų investuota. Kaip matome iš ES institucijų ryžtingo elgesio, niekas net nesiruošia atsukinėti traukinio bėgių ar net jo stabdyti. Matomai bus visi reikiami ES teisės aktai, bus 100% valdžių palaikymas ir atsiras viskas ko reikia nacionalinėje teisėkūroje. Verslų lobizmo dabar netrūksta, o iš nišinės rinkos, didžiųjų pagalba netrukus bus susikeista vietomis. Tiesiog šis labai svarbus PEF’ui vagonas važiuos tokiu greičiu kokio reikės, kad skirtingose kultūrinėse terpėse būtų kuo mažiau rezonanso. Išlaikyti inkliuzyvumą, reikalauja pats K.Švabas, nes tai sėkmės sąlyga. Kol kas PEF dienotvarkės progresą lemia naivi ir linkusi į konformizmą populiacijos dalis. Tokie žmonės liaudyje kartais vadinami „tikiu mokslu“, įvairiais vertinimais jie sudaro nuo 70 iki 98%.

Gali kilti klausimas kaip atskirti „tikiu mokslu“ sektantą nuo protingos ir kritiškai mastančios asmenybės?

Normalu jei galvoje sukasi mintis – jei susivakcinavau, ar dabar mane galima pravardžiuoti „mokslo tikėtoju“? Žiūriu LRT, skaitau Tapino įrašus, man jau reikia sunerimti? O taip, sunerimti reikia, bet nekriskite į paniką. Yra vienas geras patikrintas būdas. Jis beveik šimtu procentu parodo ar diagnozė beviltiška. Beje kaip tik šiandien tokį testą atlikau su vienu pažįstamu.

Žodžiu papasakojau jam vieną oficialią naujieną, kurios jis tikrai nežinojo ir kurios esmė, kad pirmą kartą žmonijos istorijoje yra daromas tam tikras svarbus pokytis žmonių gyvenimui. Nesigilinsime dabar į jos turinį, tik reikia žinoti, kad tas pokytis vienpusis, nes valdžia nusprendžia ir primeta populiacijai naujas gyvenimo taisykles, kurių ankščiau nebuvo ir be kurių galima būtų puikiai ir toliau sėkmingai gyventi. Suprantama, kad normaliomis sąlygomis tokia tema net privalo sukurti įdomią diskusiją, atsirastų aibė klausimų, skirtingų požiūrių ir įvairiausių vertinimų. Deja mano pašnekovas buvo užtikrintai tikintis, nes laikas kurio jam reikėjo, kad suprasti informacija ir padaryti finalinei išvadai, buvo lygiai 3 sekundės. Nespėjau net mirktelėti kaip jis man užtikrintai konstatavo, kad toks valdžios sprendimas yra tiesiog puikus ir senai tokio reikėjo. Taigi toks gana paprastas testas dažniausiai atkleidžia “mokslo tikinčiojo” užtikrintą žinojima ir viskas visada jam yra aišku. Jei viskas aišku ir jums, tai nesijaudinkite dėl to, išgerkite mėlyną tabletę (jokiais būdais ne raudoną) ir įsijunkite televizorių.

Tikintys mokslu per pastaruosiu du metus, o dauguma iki pat šios akimirkos yra tvirtai įsitikinę, jog mineralinis vanduo, kuriuo PSO sugirdė penkis milijardus pasaulio populiacijos, yra visiškai saugus mokslo pažangos nemokamas gėris. Jie viską žino apie mineralinį, nes per televizorių buvo kartojama tiesa – „kaip galite netikėti mokslu, juk sugėrė tiek milijonų ir žiūrėkite, nieko jiems neatsitiko!“

O dabar bus žiaurios tiesos momentas, nes sugrįšiu prie ES maisto reguliavimo pereinamojo reglamento Nr. 2015/2283, apie kurį kalbėjau straipsnio pradžioje. Pateiksiu jums įrodymą, koks vis tik yra trapus tikėjimas.

Bevartant dokumentą mano dėmesys užkliuvo už „dirbtinai sukurtų nanomedžiagų“ naudojimo maisto produktuose reglamentuojančio punkto. Dokumente pateiktas toks apibrėžimas:

„dirbtinai sukurta nanomedžiaga – sąmoningai pagaminta medžiaga, kurios vienas ar daugiau matmenų lygus ar mažesnis nei 100 nm arba kurios vidinė struktūra arba paviršius sudaryti iš atskirų funkcinių dalių ir daugelio šių dalių vienas ar daugiau matmenų lygus ar mažesnis nei 100 nm, įskaitant struktūras, aglomeratus arba junginius, kurių dydis gali viršyti 100 nm, tačiau kurie išlaiko savybes, būdingas nanodydžio medžiagoms“

Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas įpareigoja naudoti vienodą ir aiškų nanomedžiagos apibrėžimą, be to yra dar daugiau reglamentų kurie apibrėžia maisto produktų gamybą su nanomedžiagomis. O tokių naujų inovatyvių maisto produktų vertinimą yra įpareigota atlikti Europos maisto saugos tarnyba.

„Pagal naujo maisto produkto leidimo suteikimo ir Sąjungos sąrašo atnaujinimo procedūrą Tarnybos turėtų būti paprašyta pateikti nuomonę, jei atnaujinant sąrašą gali būti daromas poveikis žmonių sveikatai. Savo nuomonėje Tarnyba turėtų įvertinti, be kita ko, visas naujo maisto produkto charakteristikas, dėl kurių gali atsirasti žmonių sveikatos saugos rizika, ir apsvarstyti galimas pasekmes pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Jei naujas maisto produktas sudarytas iš dirbtinai sukurtų nanomedžiagų, visų pirma Tarnyba turėtų patikrinti, ar jų saugai vertinti naudojami naujausi bandymų metodai;“

Jei kam nors dar nepakankamas šis mokslinis priėjimas prie rizikos ir saugos klausimo, tai yra dar toks Europos Sąjungos nanomedžiagų stebėsenos centras (EUON). Pastarosios institucijos veiklą finansuoja Europos Komisija. EUON, platformą tvarko ir techninę priežiūrą vykdo Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA). Tad einame būtent ten pasisemti mokslinio tikėjimo ir netrukus atrandame išaiškinimą Nanomedžiagos mūsų maisto produktuose. Ten paaiškina, kad nanomedžiagos yra naudojamos maisto gamyboje tam, kad pagerinti jo vertę ir sumažinti priedų, tokių kaip cukrus, druska ir kt. kiekius. 

„Kai kurios nanomedžiagos mūsų maiste yra naudojamos kaip priedai jau dešimtmečius. Du tokie pavyzdžiai yra titano dioksidas, kurio maisto priedo kodas – E171, ir sintetinis amorfinis silicio dioksidas (SAS) arba E551. SAS yra naudojamas kaip skaidrinimo medžiaga, skirta iš gėrimų skysčio pašalinti skendinčias medžiagas, taip pat padėti užtikrinti, kad biriuose maisto produktuose nesusidarytų gumulų. Kai SAS ir titano dioksidas yra naudojami šioms reikmėms, po gamybos proceso maisto produktuose esančių SAS ir titano dioksido dalelių dalis bus nanoskalės dydžio…

…Siekiant apsaugoti vartotojus, sukurta griežta teisinė sistema, pagal kurią nustatyta, kad prieš pateikiant nanomedžiagas rinkai, jų naudojimą maisto produktuose turi patvirtinti priežiūros institucijos ir kad turi būti nuodugniai įvertinta galima jų naudojimo rizika.“

Europos institucija patikina, jog ant mūsų stalo šie aukštų technologijų priedai patenka tik kruopščiai praėję sudėtingų mokslinių tyrimų labirintus. Ten kažkur griežtų ir reiklių kontrolierių rankose atydžiai, pasitelkus medicinos ir etikos ekspertus yra nagrinėjamos ataskaitos, kurias pagamino universitetų laboratorijose žilstelėję profesoriai. Jie kaip Netflix filmuose negailėdami jėgų, vardan civilizacijos progreso atidavė savo jaunystę, nes metų metais tyrė tyrė, taisė klaidas ir vėl tyrė kol išgrynino visas rizikas. Sutikite tai labai panašu į mineralinio istoriją. Pagamino jį naudojant progresyviausią mRNR technologiją. Anot legendos gamino patys geriausi pasaulio protai, pačiose turtingiausiose korporacijose. Buvo skirta tiek daug lėšų, jog moksliniai tyrimai ir laiko tėkmė juose pagreitėjo kartais, todėl juos vaistų kontrolės institucijos patvirtino praktiškai iš karto. Na o toliau žinote patys.

Bet štai netikėtai 2021 metais kažkas pradėjo eiti ne taip šioje progreso su nanodalelėmis istorijoje. Matote, kiek netikėtai paaiškėjo, kad titano dioksidas E171, tas pats kuris pateiktas, kaip puikus sėkmingas nanomedžiagų panaudojimo pavyzdys EUON, yra truputi… na sakykime pavojingas. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) 2021 metais pateikė aiškų vertinimą:

„suvartojus titano dioksido dalelių, galima genotoksiškumo rizika. Titano dioksido dalelių absorbcija yra maža, tačiau organizme jos gali kauptis. Maisto priedui E171 negalima nustatyti leistinos paros suvartojimo normos“

Galiausiai pragirgždėjus šiam vertinimui pro biurokratinius krimpliaračius 2022 metais įsigalioja ir ES draudimas maisto gamyboje naudoti E171, nustatant pereinamąjį laikotarpį. Nors nanopreparato žalingumas oficialiai yra patvirtintas jis ir toliau bus naudojamas vaistų pramonėje dar mažiausiai tris metus.

O pabaigai pabandykite įsivaizduoti, kad prieš gerą dešimtmetį vyko masinio feisbukinio klyktyvizmo banga dėl to. Visi „mokslo tikintieji“ išdidžiai nešiojo mėlynus rėmelius – „Aš valgau titano dioksidą“. Kai kurie valgė jį šaukšteliais, kiti dėdavosi į kavą, rinko instagramuose daug patiktukų.