Draugai jei paklausčiau jūsų, koks labiausiai stulbinantis dalykas įvyko praeitame šimtmetyje, apie ką pagalvotumėte? Kas pirmiausia ateitu į galvą? Kas buvo tikrai didelio, įspūdingo ir kas sukėlė pasididžiavimą žmogaus galybe? Kas galėjo tuo metu būti arčiausiai Dievo? Arba Velnio? Kas dar ir šiandien kelia nuostabą ir baimę tuo pačiu metu? Kas sutraukia daugybe žmonių į kino teatrą pamatyti trupinėli tos istorijos kuri vis dar apgaubta paslaptimis? Manau daugelis atsakytu, kad tai buvo atominės bombos sukūrimas. Juk įsiskverbti į pačią materijos prigimties gilumą, suprasti, apskaičiuoti, numatyti ir suplėšyti ją į gabalus paverčiant viską naikinančia energija yra tikrai Dievui arba Velniui prilygstantis dalykas. Arba tai ateizmas ir Žmogaus triumfas. Bejausmė energija kuri gali ir kurti ir naikinti. Galia pademonstruota pasauliui, pražudžiusi dešimtis tūkstančių ir aiškiai parodžiusi pasauliui mokslo jėgą.

Tas triumfas neatėjo paprastai, spėju kai kurie iš jūsų jau truputi žino, kiek daug pastangų reikėjo įdėtį tam, kad sukurti atominę bombą, nepaisant to, priminsiu skaičius ir pateiksiu sausą informaciją iš wikipedijos. Kodėl taip darau? Todėl kad skaičiai ir kontekstas yra svarbu.

„The Manhattan Project began modestly in 1939, but employed nearly 130,000 people at its peak
and cost nearly US$2 billion (equivalent to about $24 billion in 2021).Over 90 percent of the cost was for building factories and to produce fissile material, with less than 10 percent for development and production of the weapons. Research and production took place at more than 30 sites across the United States, the United Kingdom, and Canada”

”Manheteno projektas prasidėjo kukliai 1939 m., tačiau per patį įkarštį jame dirbo beveik 130 000 žmonių ir kainavo beveik 2 milijardus JAV dolerių (2021 m. kainomis – apie 24 milijardus JAV dolerių). Daugiau nei 90 proc. išlaidų teko gamyklų statybai ir skiliųjų medžiagų gamybai, o mažiau nei 10 proc. – ginklų kūrimui ir gamybai. Moksliniai tyrimai ir gamyba vyko daugiau nei 30 objektų Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje.”

Kaip matome, kelias nebuvo paprastas – keleri metai darbo, 130 tūkstančių darbuotojų, geriausi mokslininkai iš viso pasaulio, slaptumas, iššūkiai, pramonė, naujos technologijos ir visą tai galėjo pakartoti tik pačios stipriausios ir galingiausios šalys – Jungtinė karalystė, TSRS, Indija, Kinija ir dar kelios.

Šiuo metu jau esame apsipratę su branduoliniais ginklais. Nors jų yra daug, tačiau panaudoti karo tikslais buvo seniai ir tik vienoje šalyje. Manau būtent dėl to, kad tai buvo seniai, mes per daug nesijaudiname. Mes tikime kad racionalus protas neleis įvykti katastrofai ir ji niekada neįvyks. O, bet tačiau…

Kartais, tam, kad atskleisti didelę paslaptį, pirmiausia reikia užduoti teisingą klausimą. Šiuo atveju, klausimas galėtu skambėti taip: “Perskėlus atomą ir įsigijus pačius galingiausius pasaulyje ginklus, koks dar vienas ne mažiau sudėtingas dalykas galėtu pareikalauti panašių pastangų? Ką dar įspūdingo galima nuveikti pasitelkiant mokslo galią? Manau truputi stabtelėję ir pagalvoję, kiekvienas sugalvotumėte tikrai didelius iššūkius kuriuos turėtu įveikti žmonija pasitelkusi mokslą. Pavyzdžiui, galėtume pabandyti Sacharoje išauginti mišką, arba nuskristi ir apsigyventi Marse, arba net išsiųsti kolonizatorius į visai kitos žvaigždės sistemą. Manau kiekvienas iš mūsų gali sugalvoti puikių iššūkių, tačiau yra vienas “bet”- jūs nesate kariškiai, specialieji agentai, šnipai ir politikai, todėl jūsų sugalvoti iššūkiai gali negauti finansavimo ir pasirodyti visiškai nereikalingi, o klausimas turėtu skambėti taip: “Sukūrus atominį ginklą, ką dar tokio paties didelio ir įspūdingo norėtu turėti kariškiai bei šnipai? Ir iš viso ar dar liko kažkas paslaptingo ir didelio, ką reikėtų suprasti, ištyrinėti, ir panaudoti karui laimėti arba taikai užtikrinti?

Įsivaizduokite mokslininkus dirbusius Mancheteno projekte. Neįtikėtinai protingi vyrai ir moterys, skaičiuojantys, sprendžiantys problemą, išradingi, iškėlę naujas idėjas ir einantys ten kur veda matematika bei eksperimentai. Po tokio sėkmingo projekto, visas pasaulis atsidūrė po jų kojomis. Ir lygiai taip pat pasaulis atsidūrė ir po kariškių kojomis. Sėkmingai vadovavę vienam projektui, jie pajuto, kad sutelkę mokslininkus ir skyrę pakankamai pinigų jie gali išspręsti paskutinę likusią problemą. Kokia tai problema? Ją pakankamai tiksliai nusako tokia citata.

“Kadangi karai prasideda žmonių protuose, todėl pirmiausia protuose turėtų būti statomos taikos
gynybos linijos.“

Spėkite, iš kur ši puiki citata? Neatspėsite – iš 1945 metais priimtos Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konstitucijos preambulės. Štai kaip ji atrodė ekrane:

Kaip matote , yra vienas didelis nesmagumas… Čia yra senas UNESCO puslapio vaizdas, toks jis buvo 2022 metais Balandžio 5 dieną. Šiuo metus UNESCO užsiima “Dalijimusi žmonija” (angl. sharing humanity) kuriant įtraukią visuomenę. Kaip čia taip nutiko, kad susidomėjau Jugtinių Tautų Švietimo, Mokslo ir Kultūros organizacijos konstitucijos preambule? Juk tai tik gražiai sukurptas tekstas – politika, biurokratija, švietimas humanizmas, bendradarbiavimas. Kodėl reikia į tai gilintis? Todėl, kad įdomus klausimas skamba taip: „Kaip tiksliai jie ruošėsi pastatyti taikos gynybos linijas mūsų protuose?”

Jei dar neatspėjote apie ką, visas šis reikalas, aš jums padėsiu. Tai apie CŽV -JAV Centrinės žvalgybos valdybos 1953 -1973 metais gyvavusi projektą “MKULTRA” ir dar šiek tiek daugiau.

Deja mes ne daug žinome apie šį projektą, tačiau tai, ką žinome prilygsta Atominės bombos sukūrimui. Štai ištrauka kad ir iš lietuviško Wiki:

“{MKULTRA }…Iš viso dirbo 185-i su valdžia nesurišti mokslininkai ir asistentai, įsivėlusios 80 institucijų, 44 iš kurių buvo universitetai ir kolegijos, 15-a farmacinių kompanijų, 12-a ligoninių ir klinikų, ir 3 baudžiamosios institucijos.”

Skamba neblogai: 80 institucijų iš kurių 44 universitetai. Šaunieji mokslininkai ir gydytojai tikrai su užsidegimu ėmėsi statyti taikos gynybos linijas mūsų protuose… Taigi draugai, tai ką papasakosiu žemiau yra informacija daugiausia iš vieno dokumentinio filmo „The Minds of Men“, ir jei mėgstate žiūrėti dokumentinius filmus ir nenorite susigadinti nežinojimo malonumo, toliau siūlau neskaityti. Tačiau, jei 4 valandų filmas anglu kalba jums yra per ilgas, mielai papasakosiu ką sužinojau ir pamačiau.

Pirmiausia truputis statistikos: Filmas išleistas prieš 4 metus – 2019 metais, šiuo metu kūrėjų puslapyje galima rasti 12 apdovanojimų ir vienas jų – Siaubo filmų taurės apdovanojimas. Kaip jums tai patinka? Dokumentinis filmas su siaubo filmo apdovanojimu. Man filmas patiko ir tuo pačiu gąsdino. Žiūrėjau jį du kartus, tad prie ekrano praleidau net 8 valandas. Po to dar googlinau ir nors rašau šį tekstą , tai dar tik pradžia ilgos kelionės į proto reikalus. Aprašyti 4 valandų trukmės filmą nėra paprasta, tad vėl pacituosiu wiki:

“1977-ųjų ataskaita pažymi, kad dauguma dokumentų buvo sunaikinti; liko tik finansiniai
rodikliai, atskleidžiantys, kad iš viso buvo 149 projekto programos. Dauguma programų siekė
modifikuoti žmonių bei gyvūnų elgesį, pagaminti bei apnuodyti tokiom medžiagom, kaip LSD,
bandomajam to nežinant. 14-a programų naudojo savanorius, bet šešios naudojo testus žmonėms
nieko nežinant. Toliau pabrėžiama, kad buvo tirta hipnozė su ir be sąmonę veikiančių medžiagų.
Galiausiai, minima apie žmogaus elgesį, miegą, psichoterapiją, elektrošoko terapiją, bibliotekų
paieškas, poligrafinius testus, kraujo grupių kategorizaciją”

Filmas sukasi apie projektą MKULTRA, tačiau ne tik.

Filmo kūrėjai iš viešai prieinamos informacijos pabandė atspėti kokios gi buvo CŽV užmačios šiame projekte. Daugelis mokslininkų kurie dalyvavo MKULTRA projekte, prieš įdarbinant juos ir net po to, publikavo savo, ne slaptų tyrimų ir eksperimentų rezultatus. Tie eksperimentai sudėjus šalia Mkultra vykdytų programų atskleidžia tikruosius projekto tikslus. Tikrasis taikos gynybos linijų prote statybų tikslas buvo ”biologinių žmogaus organizmo funkcijų aktyvavimas per atstumą”. Kitaip sakant – proto kontrolė. Nežinau ar verta aprašinėti visus filme parodytus vykdytus eksperimentus, tačiau kelis paminėsiu.

Štai viename eksperimente į buliaus smegenis buvo implantuoti elektrodai, kurie buvo prijungti prie radijo imtuvo. Mokslininkas “matadoras” vienu mygtuko paspaudimu nuimdavo puolančio buliaus įnirsi. Bulius nepribėgęs ”matadoro” nusukdavo į šoną. Tai buvo emocijų kontrolė. Sutikite, baimę bei įnirsi jaučia ir gyvūnai, ir žmonės. Ta prasme mūsų smegenys vienodos, o nustačius tų emocijų zonas gyvūnų smegenyse , jos ten pat randamos ir pas žmones.

Kitame eksperimente elektrodai buvo implantuoti žiurkės smegenyse, tačiau tokioje zonoje kur stimuliacija suteikdavo žiurkei malonumą. Žiurkė paspaudusi svertą pati sau sukeldavo malonumą. Rezultatas? Net per skausmingas elektra trenkiančias tinklines grindis žiurkė skubėdavo prie sverto ir jį spaudinėdavo, kai kada iki pat mirties.

Kadangi žiurkės nėra labai panašios į žmones, kažkaip natūralu kad kitiems eksperimentams buvo pasitelktos beždžionės. Mokslininkai tuo metu gyvūnų ir žmonių smegenis buvo neblogai ištyrę, tad beždžionių galvose tilpo daugiau elektrodų ir įvairesnėse vietose. Pavyzdžiui mokslininkai galėjo padaryti kad beždžiones kairės akies vyzdys susitrauktu, o dešinės išsiplėstu. Kitame dokumente buvo teigiama kad beždžionė galėdavo atlikti 12 suprogramuotų judesių iš eilės be klaidų . Tai buvo kartojama 20 000 kartų ir judesiai visada buvo be klaidos.

Dėl konteksto paminėsiu kad MKULTRA projektas anot angliško Wiki tesėsi nuo1953 iki 1973 metų. Sakyčiau pakankamai laiko ištyrinėti ir sudaryti detalų smegenų žemėlapį.

Elektrodai smegenyse, elektros impulsai, visa tai atrodo toli nuo proto kontrolės per nuotoli, tačiau yra dar kai kas… Iš mokslinių tyrimų su smegenimis gimė naujas mokslas. Tas mokslas vadinasi – kibernetika. Jei paklausčiau kas yra kibernetika, ką atsakytumėte? 95 procentų o gal daugiau pasakytų kad tai kažkas su kompiuteriais ir elektronika. Nes mes tikrai girdėjome žodį „kyborgas“ – kažkas kas asocijuojasi su robotu, metalu ir elektronika. Tačiau pabandysiu pateikti paties termino kūrėjų sukurtą apibrėžimą:

„Po ilgų svarstymų priėjome prie išvados, kad visi esami terminai yra pernelyg stipriai palinkę į vieną ar kitą pusę, kad ateityje tarnautų šios srities plėtrai taip gerai, kaip turėtų; ir, kaip dažnai nutinka mokslininkams, buvome priversti sugalvoti bent vieną dirbtinį neograikišką posakį, kad užpildytume šią spragą. Nusprendėme visą valdymo ir komunikacijos teorijos sritį – tiek mašinų, tiek gyvūnų – vadinti kibernetikos vardu, kurį sudarome iš graikiško žodžio κυβερνήτης arba vairininkas.“ – Norbert Wiener „Cibernetics: or Control and communication in animal and the mashine“

Kaip matome, kibernetika, tai valdymo ir komunikacijos mokslas, tačiau ne tik mašinų, bet ir gyvūnų. Nežinau ką jūs apie save galvojate, tačiau aš manau kad žmogus yra gyvūnas, reiškia ir kibernetika yra apie žmogaus valdymo teoriją.

Atrodo nieko čia tokio, šiandien kibernetika yra kiekviename žingsnyje – internetas, telefonai kompiuteriai, procesoriai, išmanieji įrenginiai ir “dirbtinis intelektas” ar dar galėtu kas nors nustebinti? Pasirodo gali. Filme pasakojama apie kibernetikos mokslo atsiradimą, pačią pradžią, apie panašumus tarp programos rašymo ir… žmogaus smegenų programavimo! Tikriausiai vėl pagalvojote, kad stipriai perdedu, juk mokymą ir mokymąsi pavadinus programavimu gausime tą patį ar beveik tą pati. Mes mokomės kiekvieną dieną, kartais klystam, kartais ne. Smegenys tobuliną vidinį kodą, taip išmokstame nekrisdami važiuoti dviračiu arba čiuožti pačiūžomis. Štai ir programavimas – Kokios čia dar paslaptys? Ir tų paslapčių yra.

Pačioje kibernetikos mokslo pradžioje , kai buvo „nulaužinėjamas smegenų kodas” įvyko keletas įdomių „Masėjaus konferencijų“ (angl. Macy conferences).

Tai štai draugai, pačios pirmosios 5 kibernetikos konferencijų vis dar yra įslaptintos. Ar ne įdomu kodėl? Dabar, kai praėjo virš 60 metų, valdymo ir komunikacijos mokslo aušra skendi slaptume…

Kaip pateikia Wikipedia, viso per 19 metų, nuo 1941 iki 1960 įvyko 160 Masėjaus konferencijų, o pačios pirmosios skirtos kibernetikai vis dar kažkodėl yra slaptos…

Norite tikėkite, norite ne, galite sieti kibernetika su proto paslaptimis arba ne. Tačiau visada verta paklausti „kodėl?“ Kodėl tos pirmosios konferencijos vis dar įslaptintos?. Filme yra pateikiama ne mažai informacijos. Yra pavardės, yra laikraščių straipsniai iš archyvų, senų dokumentinių filmų iškarpų. Galima tikrinti, galima ieškoti, galima eiti ten kur veda logika ir faktai, arba galima pamiršti ir toliau ramiai gyventi. Filmo kūrėjai sako sugaišo tris metus prie filmo gamybos ir daugybę kartų norėjo viską numesti.

Sakyčiau didžiausias filmo kūrėjų nuopelnas tas, kad jie sugebėjo suvesti iš pažiūros nesusijusius dalykus į didelį paveikslą. Juk UNESCO savo konstitucijoje 1945 metais išreiškė tikslą protuose statyti gynybos linijas, o po aštuonių metų startavo MKULTRA su mažiausiai 149 tyrinėjimu kryptimis. Kad būtu visiškai tikslu, reikia paminėti kad prieš MKULTRA 1951 metais prasidėjo projektas „ARTICHOKE” – „Artišokas“ . Juo siekta rasti būdą, kad pasirinktas žmogus net ir prieš savo valią įvykdytu žmogžudystę. Kaip matome, proto kontrolė ir valdymas yra ta tikroji gražiai skambanti „taikos gynybos linija“.

Na ir lieka suvesti galus. Po atominės bombos sukūrimo, buvo imtasi proto kontrolės metodų sukūrimo. Pagrindas eksperimentams buvo neurologijos, psichologijos, sociologijos ir kibernetikos mokslai. Tai, ką mes žinome ir tai, ką rodo filmas yra daugiau nei 50 metų senumo įvykiai. Jau tada panaudojant analoginį kompiuterį ir smegenų bangų nuskaitymą, bei elektrodus buvo atliktas eksperimentas, kuomet kompiuteris nuskaitė, analizavo ir automatiškai panaudojo elektro stimuliaciją tam, kad nuslopintu beždžionės smegenų bangas. Per dvi valandas po panaudojimo beždžionės smegenų bangų aktyvumas stebimoje smegenų srityje sumažėjo 50 procentų, ir ji prarado daugelį turėtų gebėjimų. Po savaitės stimuliacijos, aktyvumas liko tik apie 1 procentą palyginus su normaliu aktyvumu.

Tiesą sakant visai nesvarbu, kas nutiko beždžionei, svarbiau tai, kad tai buvo atlikta automatizuotai. O dabar, kad įsivaizduoti kur link buvo einama ir kur viskas gali pakrypti, citata iš neabejotinai įdomios knygos.

“Visiškas žmogaus ir mašinos sujungimas […] bus apskaičiuojamas pagal griežtą sistemą, vadinamąją “biokratija“. Nuo šios sistemos pritaikymo bus neįmanoma pabėgti, nes ji bus susieta su tiek daug mokslinio supratimo apie žmogaus būtį, kad individui nebereikės nei sąžinės nei dorybės; jo moralinis ir psichinis apstatymas bus nulemtas biokrato sprendimų”. – Jacques Ellul, Technologinė visuomenė

Šio teksto tikslas nebuvo atpasakoti filmą, šio teksto tikslas buvo paklausti: Jei vis dar slaptos pirmosios kibernetikos konferencijos, jei tuoj po atominės bombos sukūrimo buvo imtasi kito milžiniško projekto kuriuo siekta surasti būdus kontroliuoti protus per atstumą ar jie liovėsi? Ar mes gyvename kitokiame pasaulyje? Pasaulyje kuriame didelis blogis liko praeityje ir niekada nesugrįš? Atsakykite į ši klausimą patys sau kaip norite, tačiau nesusilaikiau nepaminėjęs vieno dalyko. Filme minimas Jeilo universitetas – vienas iš reikšmingesnių projektui MKULTRA. Ką mes galėtume pasakyti apie šio universiteto mokslininkus šiandien? Tai visai kita karta, kiti žmonės, kita moralė ir tyrimų kryptys. Galbūt, tačiau būtent Jeilo universitete buvo atliktas tyrimas kuriuo siekta nustatyti kokiomis tezėmis efektyviausia įtikinti žmones susileisti naujuosius nuo garantuotos mirties apsaugančius marmalus…

Oficiali nuoroda – tyrimas.

Bet visai nesinori užbaigti rašinio bauginančia gaida, todėl pridėsiu dar kelis žodžius. Filme „The Minds of Men“ buvo parodytą kad žmogaus protu galima manipuliuoti įvairiais būdais: hipnoze, haliucinogenais, izoliacija nuo pasaulio ir žinomą elektros impulsais. Suprantama kariškiams patikimiausias ir daugiausiai žadantis metodas tai elektros impulsai. Juk bet kokį pojūtį neuronai verčia į elektros impulsą kuris keliauja į smegenis. O impulsas tai informacija. Informacija pirmiausia apie pasaulį – skonį, kvapą, vaizdą garsą, lytėjimą… Per pojūčius ir jutiklius smegenys ir protas gauna informaciją apie pasaulį. Gauna ją skaitmeniniu pavidalu – neuronu perduotais impulsais. Ir tas faktas masina kariškius, politikus ir mokslininkus knistis, eksperimentuoti ir kurti prievadą – tarpininką tarp smegenų ir elektroninio kompiuterio. Per prievadą jie galėtu siųsti informaciją į smegenis apeidami receptorius. Turėdami prievadą jie transliuotu realybę protams, transliuotu ją tokią kokios jiems reikia…

Nesvarbu kiek daug jie pažengė elektros impulsų srityje, bet kol kas, suvaldyti 8 milijardus žmonių implantais jie negali, todėl pagrindinis valdymo svertas yra kitas. Tai medija – radijas, televizorius, internetas ir žinoma vis dar gyvuojantys laikraščiai bei žurnalai. Medija apsimeta esanti pasauliu ir bombarduoja mus sintetine informacija – politika, kriminalais, naujienomis, pramogomis ir kitu turiniu. Tai ta pati informacija, kuri vis vien pavirsta į neuronu keliaujančius impulsus. Kuomet mes įsijungiame televizorių, per akis ir ausis informacija keliauja tiesiai į smegenis. Emocijas kurias pajaučiate žiūrėdami žinias arba krepšinį kuria smegenys, o kūnas reaguoja pagal emociją – išskiria adrenaliną arba endorfinus, sutraukia raumenis šypsenai arba grimasai. Daugelį dalykų kurie įvyksta kūne mes nepajaučiame, bet jie įvyksta, kartais iš to susiformuoja įprotis arba kažkas kito. Ką noriu pasakyti? Ogi tai, kad medija anksčiau ar vėliau turėjo tapti proto kontrolės priemone, tačiau tai yra tokia priemonė nuo kurios lengva apsisaugoti.

Tad nepamirškite to ir mėgaukitės laisve.